Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laurynas Kasčiūnas / Julius Kalinskas/ELTA
Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS
„Pristatėme ne tik planą, bet ir pažangą kiekvienoje plano pozicijoje“, – antradienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, iššūkių gali kelti tik statybos darbai.
„Kol kas, kiek pateikė ministras informaciją, viskas vyksta pagal planą. (...) Nuomonė pateikta, kad sprendimai ir darbai laiko ašyje sutampa, kad turėtų spėti, bet svarstomas ir atsarginis variantas, jeigu kas nors užstrigtų ir būtų kitaip, negu suplanuota“, – patvirtino ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Anot L.Kasčiūno, atsarginis variantas numato, kad jeigu būtų nespėta ko nors pastatyti ir įrengti, būtų panaudota Lietuvos kariams skirta karinė infrastruktūra.
„Kalbant apie tam tikrus iššūkius, tai susiję su statybų tempais, čia gali būti klausimas, todėl atsirado pamąstymas, kad reikia turėti galimą laikiną atsarginį variantą, jeigu to prireiktų. Tarkime, infrastruktūra, kuri yra Vilniaus regione, kad ji galėtų būti laikinai perleidžiama naudotis Vokietijos brigadai“, – teigė krašto apsaugos ministras.
Jo duomenimis, vokiečių karių dislokavimas vyks palaipsniui: šiemet į Lietuvą turėtų atvykti apie 200 Vokietijos karių, kitais metais jų jau būtų 800, 2026 metais turi pradėti dislokuotis batalionai. Pagal planą, apie 5 tūkst. karių ir civilių į Lietuvą turėtų būti atvykę iki 2027 metų pabaigos.
Pasak L. Kasčiūno, šiemet iš dalies pradės veikti ir vokiečių karių šeimoms reikalinga civilinė infrastruktūra.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Lietuva įsipareigojo parengti reikalingą infrastruktūrą.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.