L. Kasčiūnas: labai rimtai svarstome įsigyti „Iris-T“ oro gynybos sistemą

Lietuva

Srž. sp. K. Kavolėlio nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA, Lietuvos kariuomenė

301915

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva „labai rimtai svarsto“ įsigyti Vokietijos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „Iris-T“. Pasak jo, tai sistema, kuri efektyviai naudojama Ukrainoje ir per kelerius metus gali tapti mūsų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.

„Viena iš bendradarbiavimo galimybių, kas yra svarbu ir kariniame planavime, kai kalbame apie ginkluotės suderinamumą, vystysime daugiau įsigijimų iš Vokietijos gynybos pramonės. Tai, kad mes etapiškai įsigysime vokiškus „Leopard“ tankus niekam nėra paslaptis, sprendimas priimtas“, – antradienį Palangoje po susitikimo su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Šiandien galiu pasakyti vieną, mano požiūriu, svarbų dalyką, kad labai rimtai svarstome vidutinio oro gynybos sistemos „Iris-T“ įsigijimą iš Vokietijos. Sistema, kuri pasiteisina, kuri veikia, kuri yra efektyvi Ukrainoje, gali neužilgo, per kelis metus, tapti ir mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – pažymėjo jis.

Politikas aiškino suprantąs, kad gamybiniai procesai šiuo metu „nėra paprasti“, tačiau Lietuvą „Iris-T“ sistema labai domina.

„Iris-T sistema, kuri pasiteisino Ukrainoje, mus domina, bet mes suprantame, kad dabar tai nėra paprasta, yra gamybiniai procesai, pajėgumai. Bet mes tikrai aiškiai sakome, kad tai mus labai dominantis produktas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

„Rusija dabar pakilusi ant karo ekonomikos, gaminasi daugiau, negu jiems reikia karui Ukrainoje, atstatinėja savo pajėgumus greičiau, negu mes tikėjomės. Turime visi daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad Europos gynybos pramonė irgi atsistotų ant kojų“, – akcentavo jis.

Tuo metu Borisas Pistoriusas tikino, kad yra kalbama su Vokietijos karine pramone, jog ji padidintų savo gamybos pajėgumus.

„Ministras Laurynas kalbėjo apie planus, mes „Iris-T“ sistemos dar kol kas neturime, patys jos atsisakėme Ukrainos naudai. Dabar deramės su mūsų karine pramone, kad ji padidintų savo gamybos pajėgumus“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

„Minėjote, kad įsigysite tankus „Leopard“ ir kitą įrangą. Kai kas iš tų technikos vienetų jau yra parengti sandėliuose, o kiti bus gaminai, bet stengsimės tą daryti kaip įmanoma greičiau“, – teigė jis.

Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu.

Palangoje vyksiančio susitikimo metu ministrai aptarė Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės temas bei artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone klausimus.

Be to, B. Pistoriuso ir L. Kasčiūno susitikime kalbėta apie tarptautines operacijas, paramą Ukrainai bei kitus dvišalio bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje klausimus.

Tai ketvirtas B. Pistoriuso vizitas Lietuvoje.

ELTA primena, kad balandį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Ministras L. Kasčiūnas: Vokietijos brigada – svarbi NATO regioninių gynybos planų dalis

Šiandien, gegužės 21 d., Palangoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, susitikęs su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi, aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vašingtone prioritetus, Vokietijos brigados „Lietuva“ dislokavimo proceso eigą, karinį mobilumą, paramą Ukrainai, tarptautines operacijas bei dvišalį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje.

„Turime dirbti ties reikiamų pajėgų generavimu ir planų įgyvendinimu. Vokietijos, Lietuvos ir kitų NATO šalių gynybos pajėgų bendradarbiavimas yra būtinas, siekiant stiprinti regioninį saugumą ir gebėjimą reaguoti į galimas grėsmes“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Tarp svarbiausių šiandien įvykusio dvišalio susitikimo pokalbio temų – artėjantis NATO viršūnių susitikimas Vašingtone ir Lietuvos siekiai. Anot ministro, Lietuva dės pastangas, kad būtų sutarta dėl NATO regioninių gynybos planų bei Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo – tai kertiniai sprendimai, reikšmingai prisidėsiantys prie Baltijos šalių saugumo.

„Vokietijos, kaip gynybos ir saugumo garanto regione, vaidmuo didėja, tai – viena iš svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei stabilumo užtikrinimo. Sprendimas nuolatiniam buvimui dislokuoti Lietuvoje Vokietijos brigadą atspindi Vokietijos išskirtinę lyderystę. Vokietijos brigada – svarbi NATO regioninių gynybos planų dalis“, – susitikęs su Vokietijos gynybos ministru sakė L. Kasčiūnas.

Ministras pažymėjo, kad Lietuva vertina galimybes įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos IRIS-T sistemas, kurias naudoja Ukraina ir kuri pasiteisino kovoje su Rusijos agresija.

Lietuva teikia prioritetą kariniam mobilumui ir siekia dirbti kartu su Vokietija ir kitomis regiono valstybėmis, per kurias vyks pajėgų judėjimas į mūsų šalį. Lietuva 2023-2025 metais į karinio mobilumo (dvigubos paskirties) infrastruktūrą investuos 240 mln. eurų.

Abu ministrai sutarė, kad parama Ukrainai – neatidėliotina, šiuo metu itin svarbu stiprinti šalies oro gynybos pajėgumus. L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Lietuva remia ir prisideda prie Vokietijos skubios oro gynybos iniciatyvos, palaiko ir kitas Vokietijos iniciatyvas telkiant paramą Ukrainai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt