L. Kasčiūnas: konvenciniam karui Rusija dar nėra pasirengusi, bet galėtų imtis diversijų

Konvenciniam karui prieš Vakarų valstybes dabar Rusija nepasirengusi ir po invazijos į Ukrainą jai reikės penkerių–septynerių metų atstatyti pajėgumams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, vis dėlto galimi kiti scenarijai, tokie kaip įsiveržimas be siekio okupuoti, išpuoliai prieš strateginius objektus.

„Aš sutinku su tais, kurie sako, kad didžiajam divizijų konvenciniam karui Rusija dabar yra nepasirengusi, jai reikės kelerių metų atstatyt pajėgumus, ypač, jei bus pagal jų taisykles įtvirtintos kažkokios paliaubos“, – ketvirtadienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Penkeri–septyneri metai (reikalingi pasirengti – BNS) konvenciniam karui, taip. Bet yra kiti scenarijai, kitos formos: hibridinis laukas, pilkoji zona, įsiveržimai be tikslo okupuoti, „Hamas“ scenarijai, kuriuos matėm Izraelyje, diversijos prieš strateginius objektus“, – tvirtino NSGK vadovas.

Parlamente ketvirtadienį vyksta diskusija visuotinės gynybos koncepcijos įgyvendinimui aptarti, įvertinant, kaip turėtų būti stiprintas valstybės parengimas krašto gynybai, pasitelkiant valstybinį ir nevyriausybinį (NVO) sektorių.

Seimo NSGK vadovas įžanginėje kalboje pabrėžė, kad visuotinė gynyba reiškia kiekvieno piliečio atsakomybę, ir Lietuvoje dėl geopolitinės padėties ji yra privaloma.

„Visuotinė gynyba reiškia, kad visi esame saugumo savininkai. Kai kalbam apie gynybą ir planavimą, gynybos štabas, Krašto apsaugos ministerija, kariuomenės vadas yra ta dalis, kuri mato vis paveikslą ir mato visą informaciją, bet tai nereiškia, kad gynyba yra tik šių institucijų reikalas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Pasak NSGK pirmininko, visuotinės gynybos modelis gali skirtis – vienose šalyse jis visų pirma remiasi visuotiniu šaukimu, kitose yra „daugiasluoksnis dalykas“, ir Lietuva juda link pastarojo modelio, bet tam, kad sistema veiktų, kiekvienas turi žinoti savo vietą gynyboje.

„Mes turbūt judame daugiasluoksnio modelio kryptimi: yra šauktiniai, aktyvus rezervas, parengtas rezervas, civilinis mobilizacinis rezervas, t. y. gydytojai, valstybės tarnautojai, kurie turės karo padėties metu užtikrinti valstybės funkcionavimą – tokių yra apie 70 tūkstančių. Yra šauliai – stipriausia paramilitarinė struktūra, kuri irgi turi būti labai tiksliai organizuota į gynybos planus“, – sakė L. Kasčiūnas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad visuotinės gynybos principo įgyvendinimas yra vienas pagrindinių šalies saugumo tikslų, kartu su kariuomenės divizijos sukūrimu ir Vokietijos brigados fiziniu dislokavimu.

„Mes turime kuo greitesniais žingsniais judėti linkt tos situacijos, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, nepriklausomai nuo to, kokia jo pozicija toje visuotinėje gynybos struktūroje bus, žinotų ją ir neturėtų abejonių dėl jos. Kartu su judėjimu link divizijos kūrimo Lietuvos kariuomenėje, judėjimu link vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, judėjimas visuotinės gynybos link šiandien yra vienas iš tų pagrindinių tikslų“, – sakė parlamento vadovė.

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė sakė, jog rengimasis visuotinės gynybos įgyvendinimui neturėtų tapti tik rinkimine tema, o virstų realiais žingsniais ir „būtų sudėlioti algoritmai, ką kiekvienas darome, jei netyčia nutiktų diena X“.

„Labai svarbus NVO vaidmuo, nes nevyriausybinės organizacijos jungia labai daug piliečių, prieina prie labai daug piliečių. Kai reikia paprastus piliečius pasiekti, NVO gali tai padaryti geriausiai, nes jie yra šalia kasdien, prieina, teikia pagalbą, ir žmonės dėl to NVO pasitiki“, – pažymėjo G. Šavelė.

Valstybės gynimo taryba šį mėnesį patvirtino Valstybės gynybos planą ir numatė jo vykdymo bei bendradarbiavimo mechanizmus. Taip pat buvo įsteigta Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo taryba, kuri į pirmą posėdį susirinko praėjusį pirmadienį.