L. Kasčiūnas: įstatymo projektas dėl Vokietijos brigados perduotas ministerijoms, jos turės įsivertinti, ar jis reikalingas

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

255014

Pirminis įstatymo projektas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje perduotas Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų vertinimui, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Politiko teigimu, šiuo metu tikslas yra, jog vykdomoji valdžia įsivertintų, ar toks įstatymas yra reikalingas.

„Aš savo darbą šiame etape padariau – su patarėjais paruošiau pirminį variantą, aš jį atidaviau konsultacijoms vykdomajai valdžiai, tai Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai. Dabar mes turime įsivertinti, ar reikalingas toks įstatymas, ar jis palengvintų procedūras, ar jis politiškai yra brėžiantis tam tikrą kryptį, kuri yra svarbi ir panašiai. Ir tegu vykdomoji valdžia dabar ir įsivertina“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikas tikisi, kad su ministerijomis jau po Naujų metų bus apsitarta, ar jos matytų šio įstatymo poreikį.

„Aš savo darbą padariau, laukiu, kažkada, matyt, Naujų metų pradžioje, mes susitiksime ir pašnekėsime, kokia toliau kryptis, kur link judame. Darome įstatymą, nedarome įstatymo, reikalingas, nereikalingas, sprendžia jis problemą ar nesprendžia. Tai dabar yra toks darbinis momentas“, – sakė politikas.

NSGK pirmininkas mano, kad įstatymas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje būtų prasmingas, nes įpareigotų to siekti ir būsimas valdžias.

„Įstatymas nepadaro procesų vienkartinių. Įstatymo priimto privalumas, kad jis būtų įpareigojantis ir ateinančioms valdžioms. Tai yra toks įsipareigojimas: tu privalai vykdyti įstatymą. Tada kitas klausimas, kiek jis procedūriškai gali pagreitinti procesus. Specialus įstatymas dėl fizinio barjero, aš manau, kad pasiteisino“, – svarstė jis.

„Bet, be abejo, įsivertinti reikia viską. O gal jau užtenka tų instrumentų, kuriuos esame susikūrę, pasilengvinę procedūras, gal ir to užtenka, o gal ne“, – svarstė jis.

Visgi prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau suabejojo šio specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams.

„Nesu tikras, ar tam reikia įstatymo. Jeigu toks įstatymas padarytų teigiamą poveikį mūsų partneriams ir savotiškai manifestuotų mūsų didžiulį norą, pasirengimą ir, svarbiausia, apibūdintų, kad tai mums labai svarbus prioritetas, tada sakyčiau galbūt“, – svarstė jis.

„Bet šiuo metu man susidaro įspūdis, kad šio įstatymo svarstymas – tik atvirkščiai – sukelia daugiau klausimų mūsų partneriams negu duoda jiems atsakymų“, – konstatavo G. Nausėda.

Seimo opozicija šią iniciatyvą, pavadintą „Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu“, palaiko, nors ir turi tam tikrų pastabų. Vis dėlto, parlamento mažumos atstovai kelia klausimą, kodėl tokios svarbos iniciatyvą pasiūlė ne KAM. Politikai pastebi keistą tendenciją – anot opozicijos, tai ne pirmas kartas, kai šalies gynybai svarbūs klausimai gimsta Seime, o ne ministerijoje.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt