L. Kasčiūnas: iki 2024 m. aktyvų kariuomenės rezervą turėtų sudaryti 34 tūkst. rezervistų

L. Kasčiūnas: iki 2024 m. aktyvų kariuomenės rezervą turėtų sudaryti 34 tūkst. rezervistų
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai pritarė idėjai didinti Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą. Tam, pasak NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, vieningą palaikymą išreiškė visi NSGK nariai ir posėdyje dalyvavę ekspertai.

„Tikslas yra kuo greičiau prisiauginti kuo daugiau aktyvaus rezervo. Iki 2024 metų (pasiekti – ELTA) bent 34 tūkst.“, – Eltai sakė konservatorius, pridurdamas, kad šiuo metu Lietuvos kariuomenės rezerve yra 104 tūkst. karių, o aktyvi dalis siekia 28 tūkst.
 
„Tai tie žmonės, kurie karo atveju žinotų, kur atvykti, dalyvautų ir žinotų savo rolę“, – aiškino L. Kasčiūnas.
 
Norint ženkliai padidinti aktyvųjį rezervą, į pratybas reikėtų kviesti daugiau karo tarnybą baigusių asmenų. Anot NSGK pirmininko, Vyriausybė kiekvienais metais nustato ribas, kiek karo prievolininkų gauna pakvietimą į tokius karinių žinių ir kovinio rengimo mokymus.
 
„Dabar galiotų, kad į pratybas būtų kviečiama nuo 2,5 tūkst. iki 5 tūkst. rezervistų per metus. Kad nebūtume prie mažesnės kartelės, kad truputėlį ambiciją didintume – to norėtume“, – vylėsi politikas.
 
„Procesai vyksta, bet norėtųsi, kad jie vyktų aktyviau ir greičiau. Kitaip tariant, kad nebūtų tokių atvejų, kai kartais tenka girdėti, kad šauktinis, kuris tarnavo žvalgu, po to būnant rezerve, kai atėjo pratybos, jis priskirtas artileristu“, – pasakojo jis.
 
Komiteto pirmininkas teigė, kad posėdyje daug dėmesio skirta ir organizuoto rezervo auginimo perspektyvai.
 
„Labai svarbu, kad mes rengtume ne tik rezervistų pratybas, bet rengtume karinių rezervų vienetus. Kokia forma – ar kuopų lygmuo, ar batalionų lygmuo – čia klausimas. <...> Tai vadinamasis organizuotas rezervas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Finansavimas Lietuvos kariuomenės rezervui ir jo reikmėms yra skiriamas iš krašto apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. L. Kasčiūno įsitikinimu, skirstant lėšas, rezervo pajėgumų didinimui turėtų būti skirtas ypatingas dėmesys.
 
„Įtraukti karį, kuris yra rezerve, ir į jį investuoti yra tikrai pigiau, nei užsiauginti naują karį. <...> Mano požiūriu, tai turėtų būti prioritetas. Kitaip tariant, svarbu įsigijimai, svarbu balansas, bet ir tokių dalykų kaip rezervo formavimas yra be galo svarbus“, – sakė NSGK vadovas.
 
ELTA primena, kad parlamentinės partijos, išskyrus „valstiečius“, susitarimą dėl krašto gynybos politikos pasirašė praėjusią liepą. Dokumente numatyta iki 2030 m. aktyvų kariuomenės rezervą padidinti iki 50 tūkst. karių.
 
Parašus po dokumentu, galiosiančiu iki 2030 m., padėjo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos, socialdemokratų, partijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos regionų partijos lyderiai.