L. Kasčiūnas apie incidentą Baltijos jūroje: jei pasitvirtins sabotažo versija, privalome suplanuoti atsaką

Klaipėda

L. Kasčiūnas / Dainius Labutis/ELTA

Dominykas DatkūnasŠaltinis: ELTA

330413

Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tuo atveju, jei pasitvirtintų informacija, jog dėl pažeistų telekomunikacijos kabelių Baltijos jūroje galėjo būti kaltas tuo metu netoliese plaukęs Kinijos laivas, Lietuva siektų bendro NATO atsako civilinėmis priemonėmis.

„Konkrečios išvados ar diagnozės, kas čia buvo, dar nėra – truputėlį luktelkime ir tada žinosime. O tuomet klausimas yra, jeigu ta atribucija yra į kokią nors autoritarinę šalį, bus priežastinis ryšys, kad suplanuota iš anksto tam tikra veikla – mes privalome turėti algoritmą kaip už tokius dalykus duoti per rankas“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Tai galėtų būti platus sąrašas civilinių priemonių, nuo navigacijos jūrose ir visa kita“, – pridūrė jis.

Ministras tikina, kad problema yra platesnė nei tik nutraukti telekomunikacijos kabeliai – apie galimus sabotažo atvejus tarnybos kalba jau kurį laiką. Tuo tarpu Vakarų partneriai, anot L. Kasčiūno, dažnai renkasi nekalbėti apie išorės veikėjų organizuojamą sabotažą, kadangi tai paprasčiau nei paruošti tinkamą atsaką.

„Ne tik apie kabelius kalbame, bet ir apie visokias siuntas ir seriją įvairiausių galimų diversijų arba pabandymų kelti provokacijas. Mes kaip valstybė visada sakome – pripažinkite, esant įrodymams, kad, tai tikrai yra suorganizuota ir autoritarinių valstybių ir tada ieškokime algoritmų kaip mes turime suplanuoti atsaką“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

„Kitos šalys, net ir žinančios, kad jų viduje gali įvykti koks nors sabotažinis, teroristinis veiksmas – jos nesieja su kažkokiu išoriniu šaltiniu, nekalba apie tai ir tiesiog sako, kad tai yra kažkoks vietinės reikšmės įvykis“, – teigė ministras.

L. Kasčiūnas teigia, jog priešiškos jėgos žino NATO aljanso silpnybes ir jomis naudojasi.

„Čia yra filosofinė problema – NATO yra gynybinis aljansas. Tai reiškia, kad autoritaras, geopolitinis chuliganas ar agresorius, žinodamas, kad tai yra gynybinis aljansas, kad jis tik reaguos ir bus linkęs į kokią nors deeskalaciją, jis gali stumti tą liniją. Čia yra problema – kur tą liniją užbrėžti, kad jau nebegalės pastumti, o atsakas bus“, – svarstė jis.

Sekmadienio rytą Baltijos jūroje buvo nutraukti telekomunikacijų kabeliai, besidriekiantys tarp Lietuvos ir Švedijos bei Vokietijos ir Suomijos. Kaip teigė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) direktorius Vilmantas Vitkauskas, pagal dabartinę versiją, du fiksuoti incidentai įvyko toli vienas nuo kito, ne teritoriniuose Lietuvos vandenyse.

Po incidento buvo visiškai nutrūkęs duomenų perdavimas tarp Suomijos ir Vokietijos. Beveik 1200 kilometrų ilgio kabelis yra vienintelė tiesioginė tokia jungtis tarp Suomijos ir Vidurio Europos ir eina kartu su kitomis svarbiomis infrastruktūros dalimis, įskaitant dujotiekius ir elektros kabelius.

Lietuvos politikai šį gedimą sieja su aktyvėjančia Rusijos veikla regione ir ragino NATO lygiu tartis dėl bendro aljanso atsako. Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius teigė, jog kabelių sugadinimas turi būti vertinamas kaip „sabotažas“.

Leidinys „Financial Times“ skelbia, jog tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli nutrauktų povandeninių kabelių. Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Remiantis Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos pranešimais, Kinijos laivo automatinės identifikavimo sistemos signalas staiga dingo, kai jis plaukė netoli apgadintų kabelių. Švedų transliuotojas SVT pranešė, kad po incidento NATO šalių karinių jūrų laivynų laivai sekė šį laivą, kuris plaukė iš Rusijos naftos uosto.

Lietuvos Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl terorizmo. Švedija savo ruožtu pranešė pradėjusi tyrimą dėl „sabotažo“, tyrimą inicijavo ir Suomijos prokurorai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt