Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Linas Jonauskas teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos veto Seimo priimtoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, kurios, anot jo, sudarys prielaidas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams nereaguoti ir nebetirti kiekvieno aplinkosauginio pažeidimo.
„Buvau vienas iš Seimo narių, prieštaravusių aplinkos ministro Simono Gentvilo siekiamai įtvirtinti nuostatai, kuri, mano manymu, reikšmingai susilpnintų aplinkos apsaugos kontrolę. Atveriama galimybė Aplinkos apsaugos departamentui spręsti savo nuožiūra, kuris pranešimas vertas reagavimo ir patikrinimo, tai tik dar labiau sumažintų pasitikėjimą valstybine aplinkos apsaugos kontrole, kuri ir taip išgyvena ne lengviausius laikus. Džiaugiuosi, kad prezidentas stebi situaciją ir vetuoja įstatymą, kuris yra žalingas aplinkosaugai. Gaila, kad dauguma, balsavusi už įstatymo pataisas, neatsižvelgė į mano ir kelių kolegų siūlomas pataisas, kuriomis norėjome ištaisyti daromą klaidą“, – sakė L. Jonauskas.
Seimo nario nuomone, Aplinkos ministerija turėtų ne siekti apriboti reagavimą į gyventojų pranešimus, o stiprinti aplinkos apsaugos kontrolę.
„Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba 2020 m. iš viso gavo 20 966 pranešimus apie galimus pažeidimus. Taip, tai dideli skaičiai, tačiau reikia džiaugtis žmonių pilietiškumu ir neabejingumu matomiems pažeidimams. Šiuo metu Aplinkos ministerija turi ieškoti sprendimų ne kaip nusimesti naštą ir netikrinti visų pranešimų, o kaip stiprinti aplinkos apsaugos kontrolę. Tam būtina gerinti pareigūnų darbo sąlygas, pritraukti naujų darbuotojų, stiprinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių institutą ir suteikti jiems realias galias veikti. Tai vis dar nesprendžiama. Atvirkščiai – bet kokios iniciatyvos yra blokuojamos“, – teigė L. Jonauskas.
ELTA jau skelbė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas.
„Prezidentas remia įstatymo nuostatas, kurios leis stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nesutinka su nuostatomis, suteikiančiomis galimybę nereaguoti į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus dėl institucijos išteklių ribotumo ar darbo organizavimo trūkumų. G. Nausėdos nuomone, tai neprisideda prie aplinkos apsaugos veiksmingumo, visuomenės įsitraukimo bei pilietinės galios didinimo“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
„Daug gamtosaugos pažeidimų pamato ir apie juos informuoja aktyvūs ir sąmoningi piliečiai. Todėl turime stiprinti pasitikėjimą aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, aplinkosaugos pareigūnais ir raginti visuomenę būti dar aktyvesnę, siekiant išsaugoti mūsų saugią ir švarią aplinką. Institucijos veiklos tinkamas ar netinkamas organizavimas negali būti tapatinamas su valstybės požiūriu į aplinkos apsaugos svarbą“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas siūlo įstatyme atsisakyti nuostatų, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamentas galėtų nereaguoti į pranešimus apie galimus pažeidimus.
Pasak G. Nausėdos, būtina užtikrinti pakankamą aplinkos apsaugos sistemos finansavimą, kad lėšų trūkumas nebūtų kliūtis institucijoms vykdyti efektyvią valstybinę kontrolę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityse.
ELTA