Ky­ši­nin­ka­vi­mas Lie­tu­vo­je – vie­nas aukš­čiau­sių ES

Šiauliai

Be­veik kas de­šim­tas Lie­tu­vos gy­ven­to­jas (8 pro­c.) tei­gia su­si­dū­ręs su si­tua­ci­ja, kai vie­šo­jo sek­to­riaus at­sto­vai mai­nais į vie­šą­sias pa­slau­gas pa­tei­kia sek­sua­li­nio po­bū­džio pa­gei­da­vi­mų. (Bilahata nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

178963

Penk­ta­da­lis pa­cien­tų (19 pro­c.) pri­si­pa­žįs­ta da­vę ky­šį vals­ty­bi­nė­se kli­ni­ko­se ar li­go­ni­nė­se, ket­vir­ta­da­lis (25 pro­c.) – bent kar­tą pa­si­nau­do­ję tu­ri­mais as­me­ni­niais ry­šiais. Ky­ši­nin­ka­vi­mo svei­ka­tos ap­sau­go­je ly­gis Lie­tu­vo­je – vie­nas aukš­čiau­sių Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES), ro­do „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ 2021 m. Pa­sau­li­nis ko­rup­ci­jos ba­ro­met­ras.

Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje – po 10 proc.

Per 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 m. iki 17 proc. 2020 m.). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (27 proc.) teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojęs asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešųjų paslaugų. Daugiausia taip teigiančiųjų – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.

„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir konkrečiai Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausia taip manančiųjų – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.

Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausia taip manančiųjų – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.

Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš 4 metus palankiai vertina valdžios darbą, sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje (42 proc. 2020 m., lyginant su 13 proc. 2016 m.). Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančiųjų tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).

4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog, priimdami sprendimus, nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausia taip manančiųjų – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).

6 iš 10 gyventojų sutinka (58 proc.), jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausia taip manančiųjų – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc. Beveik pusė gyventojų (45 proc.) teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją, nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.

Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.)
teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų (angl. sextortion). Daugiausiai taip teigiančiųjų – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.

Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.

Transparency.lt informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt