Kybartuose atidarytos naujos gaisrinės patalpos

Ketvirtadienį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas dalyvavo naujai pastatyto Kybartų (Vilkaviškio raj.) ugniagesių komandos pastato atidaryme. Nuo šiol komanda dirbs naujose, saugiose, higienos normas atitinkančiose bei ugniagesių darbo sąlygoms pritaikytose patalpose.

Iki šiol veikęs dar 1925 m. statytas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komandos gaisrinės pastatas nebuvo nė karto kapitališkai remontuotas. Pastato sienos, stogas, elektros instaliacija, inžineriniai vandentiekio, kanalizacijos tinklai jau buvo avarinės būklės.

„Lietuvoje per beveik tris mūsų valstybės nepriklausomybės dešimtmečius pastatyta vos 13 naujų ugniagesių komandos pastatų, o jų Lietuvoje iš viso turime beveik devyniasdešimt. Šiandien esame istorinio ir nekasdienio įvykio liudininkai – naujas pastatas yra įrodymas, kad laikai ir požiūris keičiasi. Ieškome ir daugiau galimybių pagerinti ugniagesių gelbėtojų darbo sąlygas“, – sakė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Naujajame erdviame Kybartų gaisrinės pastate įrengtas garažas dviem gaisrinėms autocisternoms, buitinė ir poilsio patalpa ugniagesiams, vadovų kabinetas, patalpa gaisrinėms žarnoms, katilinė. Antrajame aukšte – salė savanoriams ugniagesiams.

Ministro teigimu, šiuo metu ieškoma galimybių atnaujinti ugniagesių gelbėtojų techniką, turimą įrangą.

Vienos iš pagrindinių Piešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo depatamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) eksploatuojamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių yra gelbėjimo moduliai, kuriuos sudaro automobilinės cisternos, automobilinės kopėčios ir automobilinės platformos su skubiems darbams atlikti būtina specialiąja įranga ir priemonėmis (apsaugine apranga, kvėpavimo organų apsaugos aparatais, įvairia gesinimo ir gelbėjimo įranga, amfibijomis ir aerovaltimis).

2019 m. vasario mėnesį departamento pateiktais duomenimis, dauguma eksploatuojamų automobilinių cisternų yra senesnės nei 20 metų.

Veiksmingam klimato kaitos sukeltų reiškinių padarinių likvidavimui, PAGD preliminariais skaičiavimais, reikėtų ne mažiau nei apie 90 gelbėjimo modulių, aprūpintų naujausia, teisės aktų nustatyta įranga ir technika, skirta įvairių ekstremaliųjų situacijų, stichinių ir katastrofinių hidrologinių bei meteorologinių reiškinių padarinių likvidavimui. 2019 m. balandžio mėnesį buvo kreiptasi į Finansų ministeriją dėl gelbėjimo modulių finansavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Vyriausybės pavedimu numatoma sudaryti darbo grupę, kuri spręs, kaip efektyviausiai konsoliduoti viso (PAGD), savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, Valstybinių miškų urėdijos ir savanorių ugniagesių pajėgas bei jų veiklą.