Kviečia tapti Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinių antkapių tvarkymo mecenatais

Vilnius

Daugelį Bernardinų kapinių antkapinių paminklų reikia restauruoti. Ramūno Guigos nuotrauka

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

152299

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos inicijuoja vertingiausių, autentiškiausių istorinių Vilniaus kapinių tvarkymo finansinės paramos akciją ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kviečia geros valios žmones bei įstaigas tapti vieno ar kelių pasirinktų Bernardinų ir Rasų kapinių antkapių sutvarkymo mecenatais.

Vilnius gali didžiuosis išlikusiomis senosiomis Rasų, Bernardinų, Saulės ir Antakalnio kapinėmis, kuriose yra atgulusi dalis Vilniaus, Lietuvos ir Lenkijos bei Europos istorijos. 1801 metais įsteigtos Rasų kapinės ir 1810 metais įsteigtos Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai, dėmesį traukiantys antkapinių paminklų įvairove, per šimtmečius susiformavusiomis tradicijomis,  panoraminiais vaizdais, garsių žmonių vardais. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia yra palaidoti žmonės, kurie XIX a. gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje. Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos. Dar 2005 metais per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio (Aleksander Kwasniewski) vizitą į Lietuvą Lenkijos prezidentas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atidengė lentą su įrašu, kad jie įsipareigoja globoti kapinių restauraciją.

Bernardinų kapinės natūraliai įsilieja ir į dabarties aplinkinių kvartalų – Užupio, Paupio, Senamiesčio – gyvenimą. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija puoselėja gražią tradiciją - kasmet Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.)  17.30 val. nuo Bernardinų bažnyčios iškilminga procesija keliauja į Bernardinų kapines, kuriose 18 val. vyksta gedulinių Mišių liturgija.

Bernardinų kapinės ypatingos tuo, kad yra išlikęs senasis kapinių planas ir kapinių pastatai: pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais pastatyti vartai, sargo namelis, kolumbariumai. Tarp Bernardinų kapinėse amžino atilsio atgulusiųjų yra labai garsių žmonių, kurių pavardes žinome iki šiol. Tai garsūs, to meto Vilniaus vaizdus įamžinę fotografai Juozapas Čechavičius, Stanislovas Filibertas Fleris (Fleury). Verta paminėti dar Adomui Mickevičiui ir Simonui Daukantui literatūrą dėsčiusį Leoną Borovskį, dailininkus Vincentą Slendzinskį, Boleslovą bei Kanutą Ruseckus ir kt.

Bernardinų kapinėse vos tik žengus pirmuosius žingsnius per XIX a. pradžioje pastatytus vartus, pasijauti atsidūręs praeityje. Kapinėse, šalia vartų, tvoroje įmontuota varpinė, kurioje buvę trys varpai savo skambėjimu pasitikdavo velionį ir jį lydinčią procesiją. Kapinių takų tinklas liko tas pats, tebestovi nepakitęs kapinių sargo namelis, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri žymi ir pirmojo palaidojimo vietą, kapinių tvoroje įspausti koplyčios rytinis ir vakarinis kolumbariumai. O kapinių teritorijoje tiršta antkapinių paminklų: išlikę pirmieji, pastatyti iš plytų, apsamanoję lauko akmenys, kuriais išsiskiria Vilniaus kapinės, yra obeliskų, skulptūrų, kryžių. XIX a. pabaigoje, kaip antkapinių paminklų statymo medžiaga, labai išpopuliarėjo betonas. Ši XIX a. pabaigoje buvusi progresyvi medžiaga, deja, XXI a. sukūrė didelę antkapinių paminklų nykimo problemą.

Sovietmečiu Bernardinų kapines norėta sunaikinti. Į metalo laužą buvo vežamos kapų aptvėrimų metalinės tvorelės, buvo sunaikinta daug kryžių. Mūsų karta yra atsakinga už tai, kad daug istoriją kūrusių ir nusipelniusių asmenybių kapų neišnyktų,  o ateities kartos turėtų galimybę susipažinti su XIX a. kapinių įsteigimo, antkapinių paminklų statymo ir laidojimo tradicijomis. Tai ir puikus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti senosios kapinės. Tvarkant šiuolaikines kapines iš senųjų yra ko pasimokyti: svarbiau akcentuoti ne gėlių darželius, o išliekamąją vertę turinčius įrašus antkapiniuose paminkluose. Šios kapinės – istorinės atminties puoselėjimo, rimties, įkvėpimo, pamąstymų apie vertes vieta.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą, tad šių kapinių būklė geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kviečia giliau pažinti Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapines bei tapti paramos akcijos dalyviais. Išsamiau apie šių istorinių kapinių vertę pasakoja KPD sukurtas filmas:

https://www.youtube.com/watch?v=4WpICgjA7d0

Mecenuoti kviečiame neženkliai pažeistus antkapinius paminklus, kurių tvarkymo dokumentacija, padedant ir konsultuojant KPD specialistui, nebus sudėtinga.

Nusprendę finansiškai prisidėti atnaujinant pasirinktą antkapinį paminklą, kviečiame parašyti el. paštu: audrone.vysniauskiene@kpd.lt.  Su Jumis susisieks KPD specialistė ir suteiks informaciją apie tolimesnius žingsnius. Pasirinkti paminklus ir apsispręsti dėl jų tvarkymo kviečiame nuo lapkričio 1 iki 30 dienos. Paminklo sutvarkymui turėsite metus laiko. Antkapinių paminklų, kuriems reikia Jūsų pagalbos, nuotraukų galeriją rasite KPD puslapyje ir feisbuke (paskelbsime vėliau).

Išsaugokime istorijos atmintį Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapinėse. Dėkojame už Jūsų geranoriškumą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt