PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Rugpjūčio 23 d. 08:44

Kviečia kartu paminėti 83-iąsias Kėdainių žydų bendruomenės sunaikinimo metines

Kėdainiai

Etaplius.LTŠaltinis: Kėdainių rajono savivaldybė


315119

Rugpjūčio 28 d., trečiadienį, Kėdainių krašto muziejus kviečia kartu paminėti 83-iąsias Kėdainių žydų bendruomenės sunaikinimo metines ir pagerbti Daukšių kaime 1941 m. rugpjūčio 28 d. nužudytų tūkstančių bendrapiliečių atminimą.

Minėjimo renginių programa:
Rugpjūčio 28 d. 17 val. Prie Holokausto aukų masinės kapavietės (Daukšių kaimas, Kėdainių r.) tylos minute pagerbsime 1941 m. rugpjūčio 28 d. čia nužudytų tūkstančių bendrapiliečių atminimą.
Rugpjūčio 28 d. 18 val. Daugiakultūriame centre (Paeismilgio g.12b, Kėdainiai) Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekamos kompozitorių V. Bartulio (1954-2020) ir F. Latėno (1956-2020) kūrybos vakaras „Šviesiam atminimui“, skirtas Kėdainių žydų bendruomenės sunaikinimo dienai.

Atlikėjai: Simas Tankevičius (smuikas); Domas Jakštas (violončelė); Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas).
Koncerto programa:
F. Latėnas – Šviesiam atminimui
V. Bartulis – Psalmės
V. Bartulis – Pavana lacrimae
V. Bartulis – I Like…

Prisimindami XX–XXI amžių sandūros lietuvių kompozitorius turbūt negalėtume nepaminėti vieno ryškiausių ir didelį pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje palikusių kūrėjų – vos prieš keletą metų anapilin išėjusio nacionalinės premijos laureato (1998) Vidmanto Bartulio vardo. Stilių, žanrų įvairove daugelį savo amžininkų pranokstanti kompozitoriaus kūryba plačiam klausytojų ratui vis dar nepažinta ir neištirta, tačiau efektingi, spalvingi ir talentingai sukomponuoti, polėkio kupini opusai dažnai nepalieka abejingų, o ypač – atliekami veržlaus, profesionalumu ir įtaiga garsėjančio Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, vadovaujamo maestro Modesto Barkausko.

Vidmanto Bartulio kūryba kaskart stebina netikėtais posūkiais arba rakursais, atrodo, kompozitorius galėjo rašyti bet ką – nuo kamerinių miniatiūrų iki operos ir stambių orkestrinių kūrinių, nuo liaudies dainų harmonizacijų iki didžiulių masinių renginių, nuo monumentalaus Requiem iki muzikos mados kolekcijų pristatymams, popdainų aranžuočių.

Programoje skambės vitališkasis kompozitoriaus šedevras „I like Schubert”, kurį su orkestru smuiku grieš solistas Simas Tankevičius, savo charizma, išraiška ir profesionalumu užburiantis ne tik patį orkestrą, bet ir žavintis publiką. Muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės kūrinys apibūdintas kaip „intymumu, išpažintiniu kalbėjimu išsiskirianti muzika” bei „į fantasmagorišką, tragiškų nuojautų įsukantį šokį, kuris, pasibaigus muzikai, užplūsta švara ir ramybe”.

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras publikai taip pat dovanos V. Bartulio „Psalmes“ styginių orkestrui – kūrinį, kuriame atsiskleidžia kompozitoriaus romantinis poetiškumas bei gilus dramaturginės prasmės ieškojimas. Kaip rašė pats autorius, „tai yra savotiška De profundis, Requiem, Mišių tąsa. Psalminiai giedojimai transformuojami iš rėkiančių į murmančius, iš „piktų“ į „gražius“. Tol, kol nusistovi vidinė ramybė, visaapimanti harmonija ir meditacijos palaima“. V. Bartulio „Bolero. Pavane lacrimae”, kurį su orkestru grieš puikus jaunosios kartos solistas violončelininkas Domas Jakštas. Vilniaus miesto Šv. Kristoforo kamerinis orkestras Vidmanto Bartulio kūrybai pastaruosius kelerius metus skyrė itin daug dėmesio – išleista ir meno kritikų puikiai įvertinta kompozitoriaus muzikos kompaktinė plokštelė „I like…”, įrašyta kartu su Viliaus ir Aleksandros Kerų vadovaujama „Baltic Mobile Recordings“ komanda.

Fausto Latėno kūriniai, nepaisant bėgančių dešimtmečių ir autoriaus netekties, išlieka dėmesio centre: atlikėjai juos nuolat įtraukia į savo programas, o klausytojai visada entuziastingai į juos reaguoja. „Man pagrindinis rodiklis yra, kad kūrinys skambėtų, būtų atliekamas ir būtų reikalingas“, – sakė kompozitorius. Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, „Latėno kameriniai instrumentiniai kūriniai klausomi kaip nedideli muzikiniai spektakliai, kuriuose kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą reikšmę, dažnai žinomą tik autoriui. Kompozitorius visai nesibaimina banalybių ar įvairių atpažįstamos muzikos reminiscencijų, keisčiausių hipertrofuotų kulminacijų ar provokuojančių junginių. Jis įsitikinęs, kad „vidinei įtaigai užkoduoti nebūtina dėlioti daugybės natų, nereikia daug arba įmantriai kalbėti. Viską galima sudėti į paprastus ir žinomus dalykus, į paprastą harmoniją.“