Kurtieji Lietuvoje patiria mažiau patyčių, tačiau įvykus nelaimei negali išsikviesti pagalbos

Vilnius

Facebook nuotr.

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

100888

Šią savaitę minima Pasaulinė kurčiųjų diena. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras teigia, jog Europa ir pasaulis mato mūsų šalyje besikeičiančią kurčiųjų padėtį. Anot jo, daugelyje sričių tampame pavyzdine šalimi.

Anot draugijos vadovo, pagrindinės kurčiųjų problemos Lietuvoje šiuo metu yra lietuvių gestų kalbos vertėjų trūkumas, bendrojo pagalbos telefono 112 neprieinamumas lietuvių gestų kalba, per menkas kurčiųjų reabilitacijos centrų, esančių penkiuose didžiuosiuose miestuose, finansavimas. Kyla grėsmė, kad ateityje nebus socialinės reabilitacijos paslaugas teikiančių darbuotojų, kurie moka lietuvių gestų kalbą ir dirba būtent šiuose centruose.

„Lietuvoje yra daugiau nei 100 lietuvių gestų kalbos vertėjų, Vilniaus kolegijoje yra lietuvių gestų kalbos vertėjo studijos, kai žmogus per 3 metus stengiasi išmokti ir pačią kalbą, ir vertimo subtilybių. Paruošiama nemažai tokių specialistų, tačiau dėl menko darbo užmokesčio, socialinių garantijų stokos sunku pritraukti dirbti šioje srityje.

Tačiau negalima sakyti, kad yra vien tik problemos, nes dauguma jų jau sprendžiamos, ir čia reiktų padėkoti Neįgaliųjų reikalų departamentui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo narei Ramintai Popovienei ir dar daugumai kitų institucijų ar žmonių, kuriuos būtų galima vardyti ir vardyti“, ­­– kalbėjo K. Vaišnoras.

„ Jei anksčiau kurtieji patirdavo patyčias, žeminimus, negražius gestikuliavimus ir dėl to bijojo viešai bendrauti gestų kalba, tai šiandien situacija pasikeitusi.
– K. Vaišnoras.

Jo teigimu, visuomenės požiūris į kurčiuosius ir gestų kalbą stipriai keičiasi.

„Jei anksčiau kurtieji patirdavo patyčias, žeminimus, negražius gestikuliavimus ir dėl to bijojo viešai bendrauti gestų kalba, tai šiandien situacija pasikeitusi. Visuomenės nariai noriai mokosi gestų kalbos, yra daugybė žmonių, kurie nori lankyti gestų kalbos kursus, universitetuose yra pasirenkamas gestų kalbos dalykas. Ne visuose universitetuose, bet džiaugiamės, kad yra tokių universitetų Lietuvoje. Kurtieji tampa vis aktyvesni, todėl labai jaučiamas lietuvių gestų kalbos vertėjų trūkumas“, ­­– teigė K. Vaišnoras.

Vyras pridūrė, jog jau metus neveikia kurtiesiems skirta mobilioji programėlė, kuria galima susisiekti su Bendruoju pagalbos centru. Šioje programėlėje buvo galima išsikviesti pagalbą tekstu ir piešinėliais. Anot K. Vaišnoro, dabar kuriama analogiška programėlė.

Šiuo metu Lietuvos kurtieji siekia, jog finansavimas būtų nukreiptas tiesiogiai į jų organizaciją, o ne į savivaldybes.

„Kurčiųjų reabilitacijos centrams finansavimą skiria savivaldybės per projektinę veiklą, bet mes siekiame, kad nuolatinį finansavimą skirstytų Lietuvos kurčiųjų draugija, nes mes patys geriausiai žinome Lietuvos miestų kurčiųjų poreikius. Tokia finansavimo tvarka veikė iki 2012 m.“, ­­– aiškino K. Vaišnoras.

Seimo narė R. Popovienė praėjusioje Seimo sesijoje inicijavo neįgaliesiems palankias LRT įstatymo pataisas, kurias Seimas priėmė, ir dabar LRT televizija jau transliuoja laidas su subtitrais arba verčiamas į gestų kalbą.

„Klausos negalią turintys žmonės jautėsi ir tebesijaučia labai izoliuoti, pirmiausia dėl informacijos trūkumo, negalėdami komunikuoti su kitais visuomenės nariais ir gyvybiškai svarbiomis institucijomis. Dabar ledai šiek tiek pajudėjo – nacionalinis transliuotojas pritaikė nemažai laidų ir ketina jų transliuoti dar daugiau su vertimu į gestų kalbą bei titrais. Bet kurčiųjų poreikių, norint gyventi visavertį gyvenimą, yra kur kas daugiau – jiems reikalinga didesnė pagalba švietimo, gydymo įstaigose, išsikviečiant greitąją pagalbą, pareigūnus, pavyzdžiui, nelaimių, gaisro atvejais“, – teigė parlamentarė.

Lietuvoje yra 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. įvairių klausos sutrikimų turinčių asmenų. Lietuvos kurčiųjų draugija kurčiųjų bendruomenę vienija jau nuo 1938 m. ir atstovauja jos teisėms.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt