Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kuršių nerijos nacionalinio parko nuotr.
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Kuršių nerijos nacionaliniame parke gyvena jau dešimt jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) šeimų.
Šiuo metu jas lanko ir ereliukus skaičiuoja patyrę ornitologai - Saulius Rumbutis ir Deivis Dementavičius. Ne taip paprasta užsikabaroti į 30 metrų aukščio pušį ir įsiropšti į erelio lizdą pas jauniklius. Jų tėvai akylai stebi kas vyksta lizde, tačiau ginti vaikų nepuola. Šį kartą lizde buvo du maždaug mėnesio amžiaus ereliukai. Vieną jų krepšyje nuleido ant žemės, nes tyrinėtojams reikia žinoti ne tik jų svorį ir blauzdų išmatavimus. Reikia paimti kraujo, kad laboratorijoje būtų atlikti genetiniai, parazitologiniai ir kiti tyrimai. Ereliukui visai patiko pakeisti aplinką, jis dairėsi ir visai nesijaudino dėl to, kas su juo vyksta. Jei būtų mokėjęs kalbėti, būtų galvą išūžęs tėvams ir broliui bepasakodamas įspūdžius. Po laboratorinės procedūros mažylis gavo žiedus ant abiejų kojų ir buvo vėl sėkmingai užkeltas aukštyn. Erelio lizde galima rasti visokių gėrybių. Viena jų – jau mumija virtęs eršketas. Eršketai Kuršių mariose išnyko XX a. pradžioje, šiuo metu vykdomos įvairios jų įveisimo programos. Matyt jis yra vienas iš programos rezultatų. O ereliui teks dar apie mėnesį patupėti lizde, kol išaugs visos plunksnos ir jis gales pakilti. Palinkėkim jam sėkmės suaugti ir po penkerių jaunystės klajojimo metų vėl sugrįžti atgal į Kuršių neriją bei susirasti sąvąjį lizdą.