Kuršių nerija sunerimusi: sparčiai plinta invazinė rūšis – tikri chuliganai

Klaipėda

Pixabay.com nuotr.

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

155736

Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija vylėsi, kad invazine ir itin agresyvia vietinei gyvūnijai laikoma rūšis meškėnai pusiasalyje neįsikurs, šiųmetė statistika ir tendencijos jau verčia skambinti pavojaus varpais.

„Reikia visais būdais bandyti meškėnus išgyvendinti iš savo teritorijos!“ – pykčio neslėpė viena neringiškė.

Atėjūnai iš Šiaurės Amerikos meškėnai (lotyniškai – Procyon lotor) jau sutinkami ne tik įprastoje vietoje Juodkrantėje, bet ir išplito po didesnę kuršių Užmario teritoriją: jie per pastaruosius keletą metų pastebėti Preiloje, Pervalkoje, pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės galuose ir net Smiltynėje prie Senosios perkėlos kelto krantinės.

Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius „Vakarų ekspresui“ situaciją apibūdino griežtai: „Tai – svetimšaliai gyvūnai, kurie turi unikalių savybių prisitaikyti. Bet jie išstumia, naikina mūsų vietines rūšis. Blogiausia, kad vietiniai žmonės jais žavisi, nes bando vilioti į sodybas obuoliukais ir panašiai. To negalima daryti! Meškėnai – itin vislūs, jie turi didelių pranašumų prieš kitus gyvūnus: sugeba sunaikinti ant žemės perinčius paukščius, įkiša savo „rankytes“ į inkilus, labai gausiai dauginasi ir Kuršių nerijoje net neturi natūralių priešų. Kokios galimos pasekmės? Neringoje drastiškai sumažės vietinių, tam kraštui būdingų paukščių giesmininkų. Nebegirdėsime tų pavasarinių trelių„, – teigė S. Paltanavičius.

Plinta žaibiškai

Pirmieji meškėnai, manoma, itin izoliuotoje ir jautrioje biologinės įvairovės atžvilgiu Neringoje fiksuoti dar 2013 metais.

Iš pirmo žvilgsnio šie minkštakailiai, žaismingai atrodantys padarėliai žmogui apgaulingai atrodo nekaltai ir daugumai asocijuojasi su animacinių filmukų personažais.

Gamtoje tai – tikrų tikriausi naminės katės dydžio chuliganai. Jie visoje Europos Sąjungoje pripažinti invaziniais gyvūnais, kurių medžiojimas leidžiamas ištisus metus.

KNNP Biologinės įvairovės skyriaus ekologas Žilvinas Grigaitis komentavo, jog iš pradžių buvo tik pavieniai šių gyvūnų fiksavimo Neringoje atvejai.

„Prieš keletą metų Nidoje juos pavyko pagauti ir sumedžioti. Ir Juodkrantėje buvo. Jau tada pastebėjome nerimą keliančią situaciją, kai ant kelio buvo suvažinėti keli jaunikliai. Net pakraupome: negi jie sugebėjo daugintis? Manėme, jog čia atsitiktiniai keli gyvūnai buvo atgabenti ir bandė pritapti. Keletas jų buvo ir kitur sumedžioti. Prieš savaitę sugavome Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos. Tada tikrai nemanėme, kad meškėnai, nepaisydami visų pastangų išguiti juos iš Neringos, plis ir net dauginsis. Bet dabar yra švelnios žiemos, todėl jie jas ištveria. Šių metų statistika jau baugina. Neseniai gavome pranešimą iš Pervalkos. Paspendėme spąstus. Savaitę laukėme, bet neįkliuvo. Prieš keletą dienų gavome dar vieną pranešimą jau iš Juodkrantės: ten taip pat paspendėme spąstus (gaudyklę). Įkliuvo suaugęs individas. Juodkrantėje jų daugiausiai tiek prie kormoranų kolonijos pietinėje dalyje (vienas net buvo lizde įsikūręs), tiek prie Gintaro įlankos“, – pasakojo biologas.

Lapkričio pradžioje socialininiame tinkle pasklido dar vienas įrašas, kad meškėnas ateina į Preilos sodybą pasmaguriauti obuoliais.

„Preiloje kiekvieną vakarą kiemuose galima susitikti su tokiu padarėliu, labai mėgsta obuoliukus...“ – rašė socialiniame tinkle neringiškė Rima ir įkėlė nuotrauką, kaip meškėnas godžiai doroja obuoliukus.

„Ne tik Preiloje. Juodkrantėje taip pat! Paties meškėno nematėme, bet pagal išdaigas ir paliktas krūveles iškart jį įtarėme! Bėda ta, kad jų išmatose gausu virusų ir bakterijų, kurios pavojingos žmogui ir, regis, naminiams gyvūnams, todėl reikia visais būdais bandyti jį išgyvendinti iš savo teritorijos!“ – socialiniame tinkle įžvalgomis dalijosi juodkrantiškė Greta.

Šių padarėlių vietiniai sakė matę ir daugiau. Pavyzdžiui, jaunas meškėnas fiksuotas gana netikėtoje vietoje: vakaro prietemoje keturkojis šmirinėjo Smiltynėje prie Senosios perkėlos.

„Štai, akivaizdus įrodymas, kad invaziniai meškėnai pamažu vis labiau apgyvendina mūsų kraštą, Neringą. Šį dar jauną meškėną telefonu iš kelto nufotografavau Smiltynės perkėlos prieplaukoje“, – rašė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.

Nida, Juodkrantė, Smiltynė. Prireikė vos 7 metų, ir meškėnai sugebėjo išplisti po visą lietuviškosios nerijos dalį.

Deja, kaip teigė pokalbininkai, vietiniai medžiotojai nėra suinteresuoti specialiai medžioti šiuos keturkojus chuliganus. Priežastys kelios: esą tai nėra vertingas trofėjus. Be to, šį gyvūną itin sunku sumedžioti. Naktinis keturkojis ir gudrus, ir specialios gaudyklės dažnai nesuveikia.

Neviliokit ir nesižavėkit

Autoritetingas gamtininkas, knygų rašytojas S. Paltanavičius pirmiausia turi patarimą vietiniams neringiškiams, kaip elgtis, sutemoje sutikus savo sodyboje meškėną.

„Jie dieną slepiasi malkinėse, pašiūrėse, o vakarais išlenda ieškoti maisto. Mums, lietuviams, tai gana egzotiniai gyvūnai, neįprasti akiai. Gal pernelyg amerikoniškų filmukų prisižiūrėjome, kuriuose meškėnai vaizduojami patraukliai, net komiškai. Tokie iš pažiūros žavūs, mieli. Ir dar turi tas pirštuotas letenėles, ir tą juodą „vagies kaukę“ ant snukučio „dėvi“. Apgaulingai mieli...
Iš pažiūros meškėnai mieli. Ypač animaciniuose filmukuose jie labai žavūs. Realybėje – tai agresyvi, Lietuvoje laikoma invazine gyvūnų rūšis, kuri ypač pamėgo mūsų mylimąją Kuršių neriją. Lai tie personažai ir lieka Šiaurės Amerikos kultūros dalimi. Mums jie yra invaziniai plėšrūnai. Itin mokantys prisitaikyti prie aplinkos ir turintys unikalių savybių. Naikina paukščių jauniklius: tiek perinčius ant žemės, lizduose, tiek net inkiluose. Iškrapšto varnėnus ir juos suėda. Visoje Europos Sąjungoje ši rūšis yra laikoma invazine, nes naikina mūsų vietinę fauną„, – pasakojo jis.

Anot gamtininko, jei meškėnas ant žemės ras kiškiuką ar stirniuką – šis bus suėstas.

Mūsų gyvūnai yra vietiniai, jie gyvena savo ritmu, o kai atsiranda invazinės rūšys, mūsiškiai nebesugeba su jomis kovoti.

„Ar mes norime išsaugoti autochtonines, mūsų kraštui būdingas gyvūnų rūšis, ar įsileisti emigrantus, kurie tas rūšis naikina? Jau būta pavyzdžių, kai europines audines išstūmė kanadinės, ir dabar mūsiškės – Lietuvos raudonojoje knygoje“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Jis įspėjo, kad negalima ne tik specialiai egzotiškiesiems meškėnams palikti kokio maisto prie namų, bet ir derėtų vengti šių mikliapirščių chuliganų.

„Jokiu būdu nemėginkite maitinti iš rankų ar specialiai vilioti, palikdami jiems gardumynų. Jie tik įpras prie to ir kasnakt ateis. O negavę skanėsto, ims elgtis agresyviai ir įkas. Labai skaudžiai. Pažiūrėkit į jų dantukus: meškėnai – plėšrūnai. Jie gali supykti nežinia dėl ko, ir įkandimų, užpuolimų atvejai gali labai nemaloniai baigtis. Jau nekalbu apie platinamas ligas, kurios gali būti pavojingos žmogui“, –komentavo S. Paltanavičius.

Užfiksavus – pranešti

Gamtininkai vieningai ragina: Kuršių nerijoje išvydus meškėnus prie savo sodybų ar kitose vietose būtina pranešti KNNP direkcijai. Arba aplinkosaugininkams.

Ž. Grigaitis akcentavo, jog gamtininkams svarbi yra labai tiksli meškėno aptikimo, pastebėjimo vieta: neužtenka informacijos „kažkur prie Gintaro įlankos arba Preiloje“.

„Būtinas konkretus namas, objektas, malkinė, pašiūrė, garažas, nes tik taip galima jį susekti ir sugauti, tad prašome visuomenės sąmoningumo ir pagalbos. Kur tiksliai pamatėte, tai tą vietą konkrečią ir nurodykite. Juodkrantės atvejis buvo chrestomatinis: meškėnas užstrigo malkinėje ir jį iš ten sėkmingai pavyko iškrapštyti“, – pastebėjo jis.

Remiantis bendra informacija, nuo pat 2013-ųjų šių „kaukėtų banditų“ UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje vis daugėja, ir jie plinta po skirtingas teritorijas. Nežinia, kurioje vietoje dar jie gali būti fiksuojami.

„Meškėnai yra tikri chuliganai, banditai. Vokietijoje jų populiacija jau per 1 mln. individų. Lenkijoje jie irgi drastiškai išplitę. Negi leisime kartotis situacijai ir Lietuvoje, o ypač tokioje jautrioje teritorijoje kaip Neringa? Šiaurės Amerikoje jie virsta miestų gyvūnais, kurie rausia konteinerius, išmėto šiukšles, braunasi į palėpes, vagia atsargas, būna agresyvūs, jei kažko negauna“, – pasakojo S. Paltanavičius.

Spėjama, kad pirmieji meškėnai į Kuršių neriją atkeliavo iš Rusijos. Mat šiuos gyvūnus kai kurios šeimos laiko namie (nelegaliai). Iš pradžių šie pūkuotukai būna meilūs, tačiau subrendę jie tampa visai kitokie: agresyvūs, tikri namų niokotojai, viską daužantys ir darkantys aplinką. Todėl šie išgujami iš namų ir galbūt užuot nuvežus į zoologijos sodą tiesiog išleidžiami gamtoje. Gali būti, kad taip įvyko ir sieną su Karaliaučiaus sritimi turinčioje Neringos savivadybėje.

Beje, Rusijoje įsigyti meškėną yra nelegalu, tokia kontrabanda griežtai draudžiama. 

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt