REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Sausio 28 d. 15:52

Šiaulių rajone, Ventos upėje pradėti neeiliniai tyrimai

Šiauliai

Pirmasis mėginys paimtas vietovėje, esančioje po Kuršėnų geležinkelio tiltu.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


115523

Lietuva ir dar septynios Baltijos jūros regiono šalys susivienijo bendram tikslui – vienodu įrenginiu tiria savo vandenis tam, kad nustatytų juose esančio mikroplastiko kiekį. Šiandien minėtas įrenginys, lydimas trijų specialistų, atvežtas į Kuršėnus – jo pagalba bus tiriamas Ventos upės vanduo.

Tyrimas vyks tris dienas: nuo sausio 28 iki 30 d. Pirmasis mėginys paimtas vietovėje, esančioje po Kuršėnų geležinkelio tiltu. Jis turėtų reprezentuoti bendrą mikroplastiko kiekį Ventos upėje.

„Vėliau norėsime išsiaiškinti šaltinius, iš kurių į upę patenka mikroplastikas. Bandysime surasti ir ištirti tą vietą, kurioje į upę išeina lietaus nuotėkų vamzdžiai. Taip pat imsime mėginį iš valymo įrengimų“, – pasakoja Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Daiva Jonuškienė. Būtent ši įstaiga koordinuoja projekto eigą Lietuvoje.

Anot D. Jonuškienės, projekte dalyvauja aštuonios šalys: Lietuva, Švedija, Suomija, Norvegija, Danija, Lenkija, Latvija ir Rusija. „Mes mėginius imame iš Ventos upės, o, pavyzdžiui, norvegai tiria savo ežerus. Ir nors tyrimų laukai kiekvienoje šalyje skirtingi, jie atliekami pagal vieningą sistemą. Kiekvienas projekto partneris siunčiasi vienodą įrenginį, kuris itin tiksliai pamatuoja mikroplastiko kiekį vandens telkinyje. Galutinis mėginys kartu su įrenginiu siunčiamas į Danijos universitetą. Įrenginys išvalomas, apžiūrimas, kad tvarkingas keliautų pas kitus partnerius“, – aiškina D. Jonuškienė.

img-7238.JPG

Kuršėnuose tris dienas darbuosis specialistai iš Rygos, atlikę tyrimus ir savo šalyje.

Jų darbą stebėjusi Šiaulių universiteto lektorė dr. Ilona Kerienė teigia, kad tai – kur kas sudėtingesnis procesas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vieno mėginio paėmimas gali užtrukti net iki trijų valandų – priklauso nuo to, ar labai užterštas vanduo.

„Pati prieš maždaug dešimt metų tyriau ftalatų, kurie yra priskiriami prie mikroplastiko, kiekį mūsų Ventoje. Ėmiau vandenį iš valymo įrengimų, susimaišiusį su dumblu. Jeigu pačiame vandenyje stalatų koncentracija kėlė tik šiokią tokią riziką, tai dumblas juo buvo labai užterštas. Taigi ši problema tęsiasi ne vienerius metus ir labai gerai, kad pradėta garsiau apie ją kalbėti, ieškoma sprendimo būdų“, – įsitikinus L. Kerienė.

img-7241.JPG

Mikroplastikas yra mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, randamos vandenyje. Jų šaltiniai gali būti patys įvairiausi: pradedant dažais, vaistais, pesticidais ir baigiant skalbimo milteliais ar kosmetikos priemonėmis. Tarkime, blizgučiai skaidrioje dantų pastoje arba grūdeliai kūno šveitikliuose – šios mažos dalelės yra ne kas kita, o mikroplastikas.

Nuo mikroplastiko kenčia vandens fauna: kaupdamasis gyvūnų organizme, jis kenkia jų endokrininei sistemai, kitiems svarbiems organams. Žmonės, reguliariai vartojantys vandens gėrybes, į savo organizmą taip pat gauna mikroplastiko dalelių. Dėl vis didėjančio užterštumo jų veikiausiai yra ir geriamame vandenyje.

Tikimasi, kad 2021 m. vasarą išanalizavus ir palyginus aštuonių Baltijos regiono šalių tyrimų duomenis, bus daugiau sužinota apie mikroplastiką ir rastas būdas sumažinti jo patekimą į aplinką. Tyrimo rezultatai bus pristatyti vietos bendruomenėms ir verslininkams.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA