Kuris kaltas: dviračių taku atskriejęs dviratininkas ar jį kliudęs vairuotojas?

Šiauliai

Audronio Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

244055

Nutiestas dviračių takas naujuoju viaduku džiugina dviratininkus, tačiau kartais sutrikdo vairuotojus. Dviračiu dabar važiuoti saugiau, nes judėjimas nebevyksta važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau Dubijos gatve važiuojantys automobilių vairuotojai neretai priversti netikėtai stabdyti, kai prieš nosį išnyra nuo viaduko atskriejantis dviratininkas. Kuris jų būtų kaltas nelaimės atveju?

Nesaugus posūkis

„Važiuoju aš ramiai Dubijos gatve nuo Botanikos sodo pusės ir ruošiuosi suktis link viaduko. Tik kaip dės vairuotojas priešais mane ant stabdžių, aš vos neįvažiavau į jį, o man iš paskos prie pat mašinos galo dar vienas prilėkė. Susigrūdome visi trys, laimė, kad avarija neįvyko. Pasirodo, kad priešais tą pirmąjį nuo viaduko atskriejęs išnėrė dviratininkas, kuris net nepristabdė ir įlėkė į perėją. Juk taip staigiai išnyrantį galėjome nudaužti“, – pasakoja į redakciją kreipęsis šiaulietis vairuotojas Modestas.

„Šitoje vietoje aš vos dviratininko nenumušiau. Atvažiuoja nuo kalno dideliu greičiu ir nestoja prie perėjos, o iš šono jo nematyti“, – apie netikėtai prieš mašiną išneriantį dviratininką pasakoja kita vairuotoja Jurgita.

Kalbinti vairuotojai sako, kad atvažiuojant viaduko vaizdą užstoja daugiaaukštis garažų pastatas, todėl iš toliau esą nematyti, ar atlekia dviratė transporto priemonė.

„Tas naujas takas, matyt, toks smagus, kad pasileidžia kone visu greičiu nuo tilto ir lekia tiesiai nepristabdydami, nes nėra nei bortelių, nei atitvarų. Jei pėsčiąjį tu matai artėjantį prie gatvės ir visada laiku sustoji praleisti pasukdamas, tai dviratininkas tau išneria staiga. Labai nesaugi ta sankryža pasidarė ir vairuotojui, ir dviratininkui. Jei taip ir liks, tai iki nelaimės čia vienas žingsnis“, – sako šiaulietis.

Viskas ten gerai

Miesto infrastruktūros specialistai šioje vietoje jokios problemos nemato. Situacija buvo nagrinėta dar prieš tiesiant taką ir esą viskas ten yra gerai.

„Kai buvo tako projektavimo ir darbų vykdymo stadija, šitos problemos, kad ten nesimato ar koks nors pastatas užstoja, nebuvo kilę. Tiek projektuotojų, tiek ekspertų vertinimu, dar ir saugaus eismo auditas buvo atliktas, matomumas toje vietoje yra geras“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.

Tas dviračių takas eksploatuojamas jau metus ir jokių oficialių skundų, kad ten būtų nesaugu, Savivaldybė nėra gavusi.

„Tiesiog gal vairuotojai yra neįpratę matyti ten dviratininkų ir suteikti ten pirmumą taip, kad rodo ženklinimas. Pati ten važiuoju ir matomumo niekas man neužstoja. Ir oficialių paklausimų nesame gavę. Gal čia tik pavienių vairuotojų problema“, – spėlioja valdininkė.

Kad minėta vieta būtų nesaugi ar keltų problemų eismo dalyviams, tvirtina ir Kelių policijos atstovas Teisutis Beržinskas. Jis sako, kad iki šiol jokių skundų ar pastabų nėra gavusi nei policija, nei Savivaldybė, o jei tokių būtų – tuomet ir Saugaus eismo komisija svarstytų, ką daryti.

Dviratininkams pirmenybė

Jei įvyktų nelaimė, kas būtų kaltininkas – dviratininkas ar automobilio vairuotojas, būtų tiriama konkrečiu atveju. Tačiau būtent šioje vietoje, leidžiantis dviračių taku nuo viaduko, eismo pirmenybė teikiama dviratininkams, jiems nereikia nei stabdyti, nei nulipti nuo dviračio, o vairuotojai turi juos praleisti, nebent kitaip rodytų šviesoforo signalas.

Pasak Kelių policijos atstovo T. Beržinsko, eismo saugumo situacija toje vietoje svarstyta, tiesiant taką, ir buvo derinta su Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovais. Beje, pastarieji nuolat išreiškia pageidavimą, kad dviračių takuose būtų kuo mažiau ribojimų ar dirbtinų kliūčių, o tai stabdytų patogų judėjimą. Pasak policijos atstovo, jokie atitvarai ar greitį verčiantys sulėtinti borteliai nėra įrengiami, jei tai nėra būtina eismo saugumui.

„Dviračių takų daugės ir dviračiai turėtų turėti patogų važiavimą miesto teritorijoje. Vairuotojai turės priprasti matyti dviratininkus ir juos praleisti. Galvojame, kad eismo dalyviai turėtų gerbti vienas kitą“, – apie dviratininkams kuriamas palankias sąlygas kalba E. Bružienė.

Atitvarų, tikėtina, nebus

Kalbinti vairuotojai kaip išeitį mato atitvarus ar bortelius, kurie verstų jei ne nulipti ir varytis dviratį per perėją, tai bent jau pristabdyti. Kaip pavyzdį jie pateikia sprendimą Tilžės gatvėje. Tačiau miesto infrastruktūros specialistai sako, kad situacija šiose vietose skirtinga.

„Atitvarai Tilžės gatvėje uždėti todėl, kad ten tikrai nesimato, namas yra atsikišęs ir ten problematiška matyti vairuotojui. O čia visiškai kitokia situacija – čia atvira vieta. Labai abejoju, kad ten nesimato. Ir tokios pastabos, kad nesimato, projektuojant nebuvo, todėl atitvaro ten nestatysime. Jeigu būtų oficialus kreipimasis, kad užstoja garažas, tuomet nagrinėtume iš naujo“, – tikina Savivaldybės atstovė E. Bružienė.

Dviratininkų traumos

Kol situacija neapskųsta, tai ir nenagrinėta, ar toje vietoje įvyksta skausmingų susidūrimų.

Traumatologai sako, kad vasarą – dviračių sezonas, tad traumų paprastai padaugėja. Daugiau nei pusė jų įvyksta ne eismo įvykiuose.

„Negalvoju, kad dviratininkų traumos yra sisteminis dalykas. Pastaruoju metu daugiau problemų kelia paspirtukininkai. Manyčiau, kad apie 50 procentų jų priežastis yra eismo įvykiai, o daugiau – nugriuvimai ar paslydimai, dažniausiai, nesuvaldžius transporto priemonės, atsitrenkiama kur nors. Tendencija tokia, kad susižaloję dviratininkai – tai vyresni ar net senyvo amžiaus, o tarp paspirtukininkų daugiau vaikų ir paauglių“, – pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas Alfonsas Šapalas.

Daugeliu atvejų tai būna tokios traumos, dėl kurių pagalba pacientams suteikiama dar Priėmimo skyriuje. Tačiau kas savaitę pasitaiko po keletą tokių atvejų, kai pacientai paguldomi dėl galvos smegenų sukrėtimo ar galūnių lūžių operacijų.

„Per savaitę papuola keli ligoniai. Dėl galvos traumos – pas neurochirurgus, o į Traumatologijos skyrių – tie, kuriuos tenka operuoti. Tai dažniausiai būna galūnių ilgųjų kaulų lūžimai, rankų, kojų traumos. O gijimas priklauso nuo traumos: jei skeveldrinis lūžis – jis gyja ilgiau, jei atviras lūžimas – tai gali dar pailgėti gijimo laikas, gali būti ir komplikacijų. Tai labai individualu ir nuo tų aplinkybių, kaip žmogus patyrė tarumą, nepriklauso“, – sako medikas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt