REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Gegužės 8 d. 11:40

Kur žadėti pinigai?

Marijampolė

Mūsų SavaitėŠaltinis: Etaplius.lt


129481

Kai pražysta sodai, norisi parašyti ką nors gražaus, tačiau gyvenimas mūsų mieste ir krašte verčia skaičiuoti svetimus pinigus ir pažadus. Štai Vyriausybė skyrė savivaldybėms papildomus 105 milijonus eurų, kad jos galėtų ką nors pasistatyti arba paremontuoti. Prie to paties ir darbo statybininkams duoti, ir sustingusią ekonomiką pajudinti bei papildomų pinigėlių mokesčių pavidalu į vietos biudžetus įlieti. Visi gavo, Marijampolė ne…

Suvalkijoje to dar nebuvo, mes likome su pliku nuliu eurų! Klausimas, kur buvo mūsų lobistai, mūsų išrinktieji Seimo nariai? Ar gali būti svarbesnių darbų nei pasirūpinti savo tiesioginiais rinkėjais? Atsakau, gali. Vienas buvo užsiėmęs savo sveikata ir kėdės išsaugojimu, o kitas gali būti, kad miške genius gaudė ar svirplius užpečky skaičiavo.

Kaip dabar menu, prieš metus seimūnai kalnus pinigų žadėjo, jeigu jų partija bus Marijampolėje „prie valdžios“, girdi, nerinkite kitų, nes jie prie Vyriausybės neprieis, ir fondų lėšas matysite kaip savo ausis. Užsimerkę Naujus Vasiukus regėjome, o dabar štai – nulis. Gerai, pinigų nėra, bet bent jau tą arklį su Vyčiu, seniai pažadėtą, pastatytų ir didesnį nei Kaune. Vėl – nulis…
Nors marijampoliečiai irgi kalti. Reikėjo „užversti“ vietinį seimūno biurą laiškais, prašymais ir, žiūrėk, būtų nuvažiavęs pas ministrą pirmininką, gražiai nusipaveikslavęs kabineto užstalėje, paspaudęs ranką…, stop, susimosavęs iš dviejų metrų atstumo ir turėtume suremontuotą ligoninės bloką, teatrą neteatrą ir dar ten kažką.

Pamiršote, miestelėnai ir kaimynai iš kaimiškų seniūnijų, kaip „tais laikais“ būdavo. Darbininkai, valstiečiai ir pažangioji inteligentija susėsdavo prie stalo, varstoto ar sėjamosios ir rašydavo vieninteliai neklystančiai partijai bei vietos vadukams laiškus: padėkite, nusileiskite iš aukštybių, spręskite, duokite. Ir ką? „Biuras“ viską sutvarkydavo. Tada dar reikėdavo padėkoti, kokį raštą ir „blekutę-ordiną“ įteikti (nepamiršti gvazdikų ar tulpių puokštės).

Sakysite, kiti laikai, demokratija, netiesa. Štai mūsų seimūnas pats pasigyrė, kad jo biurą užplūdo laiškai, kuriuose turgaus prekiautojai maldavo turgų atidaryti – ir turgus atidarytas. Teisybės dėlei, tai sveikatos generolas visiems smulkiems verslininkams Lietuvoje leido vėl prekiauti, bet jeigu negali ko nors padaryti, tai bent gali gražiai pameluoti.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA