PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 29 d. 07:30

Kur slypi tiesa dėl mergaitės ligos?

Šiauliai

Kaltinimai. Tėvai sako, kad Šiaulių Moters ir vaiko klinikos gydytojai vilkino laiką, svaidėsi kaltinimais ir laikė juos nežinioje. (Etaplius.lt nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


77695

„Verkėme abu su žmona“, – sako šiaulietis Valdemaras, kurio tuomet šešių mėnesių dukrytei buvo nustatytas dešimteriopai didesnis vitamino D kiekis. Anot vyro, Šiaulių Moters ir vaiko klinikos gydytojai vilkino laiką, svaidėsi kaltinimais ir tėvus laikė nežinioje. Vitamino D perteklius gali būti genetinės ligos požymis, grėsti organų pažeidimais.

Kaltino, kad „prapylė“

Valdemaro 6 mėnesių dukrytės vizitas pas vaikų pediatrą šių metų sausį buvo įprastinis. Bent jau iš pradžių, nes gydytoja pastebėjo nerimą keliančių požymių: prakaituojančią kūdikio kaktą ir kojytes, širdies ūžesį, anemiją. Mažylei buvo išrašytas siuntimas į Moters ir vaiko kliniką dėl kardiologo ir hematologo konsultacijų. Tuomet ir paaiškėjo, kad vitamino D kiekis mergaitės organizme septynis kartus viršijo normą. „Tyrimas parodė 1 948 nmol/l, kai maksimali norma yra 250 nmol/l“, – aiškina Valdemaras.

Dėl Vitamino D pertekliaus bei galimo genetinio netoleravimo vaikas buvo nusiųstas pas hematologę Izoldą Krivienę bei endokrinologę Margaritą Valūnienę. Pastaroji nusistebėjo tokiu retu jos praktikoje atveju ir užsiminė, kad galbūt tėvai „prapylė“ vitamino. „Gydytojai atsakiau, kad vietoj standartinės 2 lašiukų dozės galbūt netyčia ir galėjo sulašėti 3 lašiukai bei pasitikslinau, ką reiškia „prapylė“. Atsakė, kad turėjo bėgti srovele. Klausiau ir netikėjau kaltinimais. Būčiau mačiusi, jei būtų šitaip bėgę“, – stebisi mama.

Antrąkart atliktas tyrimas parodė geresnį rezultatą – 1 347 nmol/l, tačiau toks vitamino D kiekis vis tiek smarkiai viršijo normą. Mergytės būklė neblogėjo, jokių pokyčių nepastebėjo ir kūdikio tėvai, tad specialistė liepė atvykti po trijų savaičių pakartotiniam tyrimui.

Pakartotinai nuvykus pas abi gydytojas, tėvai buvo šokiruoti. Vietoje nuraminimo jie sulaukė kaltinimų. „Endokrinologė jau pakankamai užtikrintu balsu pasakė: „Žinokite, mes visgi galvojame, kad jūs „prapylėte“ vitamino D.“ Dar pastebėjo, kad kaip ir krenta jo kiekis, bet per lėtai, galėtų greičiau“, – prisimena mergytės mama ir priduria, kad gydytoja užsiminė apie siuntimą į Vilnių, bet darsyk atliko tyrimą ir vizitą paskyrė po mėnesio. Beje, žadėjo paskambinti, kai tik gaus naujausius vitamino D tyrimo rezultatus.

Skambučio Valdemaras su žmona taip ir nesulaukė – ėmėsi iniciatyvos patys. Nuvykę į Moters ir vaiko kliniką bei sužinoję rezultatus, pašiurpo: vitamino D kiekis mažylės organizme dešimt kartų viršijo normą – buvo 2 545 nmol/l.

publicdomainpictures-nuotr-baby-316214.jpg

Nenorėjo duoti kortelės išrašo?

Pasikalbėti su gydytojomis nepavyko, tad tėvai, gavę tyrimo kopiją ir šeimos gydytojos siuntimą, nuvyko į Vilniaus pediatrijos centrą. Centre mergytę iškart paguldė trims paroms. Pasak tėvų, sostinės medikai nusijuokė, išgirdę kolegų kaltinimus dėl neva per didelės vitamino D dozės, duotos mažylei. Tokiam kiekiui būtų reikėję supilti visą buteliuką. Iš naujo atlikti tyrimai parodė kitokius skaičius nei Šiauliuose – buvo netoli dvigubos normos. Tiesa, atlikti jie buvo kitokiais reagentais, todėl skyrėsi normos ribos.

Valdemaras sako, kad iki šiol tyrimus Vilniuje jie atliko jau tris kartus ir norma nė karto nebuvo viršijusi dvigubos: „Nėra gerai, bet ne taip baisiai kaip Šiauliuose.“

Grįžę į Šiaulius, tėvai nuvyko į Moters ir vaiko kliniką gauti informacijos, kokie tyrimai buvo atlikti dukrai. Keturiskart prašė kortelės išrašo, kad galėtų nuvežti šeimos gydytojai, taip pat ir į Vilniaus pediatrijos centrą, tačiau atsimušdavo į sieną. Neva kortelė kažkur pas gydytoją kabinete, vizitai dar nebaigti ir pan. „Taip „stumdėmės“ apie dvi savaites ir tik oficialiai parašius raštą, per parą gavome visą informaciją, kas buvo daryta“, – teigia vyras.

Į sunkią situaciją patekęs mergaitės tėtis ėmė spėlioti, kodėl Šiaulių medikai nieko nedarė ir vilkino laiką. „Galbūt Šiaulių klinika dirba su kokiais nors senais reagentais? Keista, kad tyrimas buvo darytas triskart ir visada rodė nesąmones, o gydytojai nieko nesiėmė, tik apžiūrėdavo. Atrodo, lyg jie žinotų, kad kažkas pas juos blogai, bet nieko nesako. Gal bloga aparatūra, gal kažkas slepiama, dangstoma. Nes manau, kad žmogus, davęs Hipokrato priesaiką, šiaip sau šitaip nesielgtų“, – svarsto tėvas.

Beje, po apsilankymo Vilniuje tėvai sulaukė gydytojų iš Moters ir vaiko klinikos skambučių. Medikės, pasak Valdemaro, užsiminė apie galimas įrangos problemas bei netikslius tyrimus.

Vitamino D tyrimai bus stebimi atidžiau

„Etaplius“ dėl šio konkretaus atvejo kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę komentaro. Pasak mergaitę apžiūrėjusios Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotojos, medicinos mokslų daktarės, vaikų endokrinologės M. Valūnienės, mažylė buvo priimta skubos tvarka.

Per apžiūrą nustatyta, kad mergaitės būklė patenkinama, paskirti reikiami tyrimai. „Norint visiškai tiksliai įvertinti vitamino D perdozavimo reiškinius, neužtenka tik vieno vitamino D tyrimo. Būtina iš karto nutraukti jo vartojimą (tai buvo padaryta vasario 1 d.) ir ištirti visą kalcio-fosforo apykaitą, galimus hiperkalcemijos padarinius“, – sako gydytoja ir priduria, kad dėl to buvo atlikti visi būtini tyrimai.

Vasario 7 d. įvertinus rezultatus, anot gydytojos, hiperkalcemijos požymių nebuvo, echoskopijos duomenys inkstų pažeidimo dėl galimo vitamino D perdozavimo nerodė, buvo sumažėjęs ir šio vitamino kiekis, todėl nuspręsta toliau stebėti mergaitę ir tyrimą kartoti po trijų savaičių.

Tiesa, specialistė teigia, kad visą informaciją mergaitės mamai perdavė telefonu. Paprašė atnešti šlapimo tyrimą dėl kalcio išskyrimo su šlapimu, tačiau jo mama nepristatė.

Trečią kartą atlikti tyrimai išties parodė didžiulį – 2 544 nmol/l – vitamino D kiekį ir normalius kalcio apykaitos rodiklius. Gydytojos teigimu, kad įsitikintų, ar rezultatai nemeluoja, laboratorijos paprašyta tyrimą atlikti darkart – atsakymai sutapo. Išanalizuoti tyrimų rezultatai specialistėms leido pagalvoti apie galimus labai retus genetinius kalcio apykaitos sutrikimus ir tolimesnį gydymą kitame mieste.

„Buvo nuspręsta tolesniam diagnozės patikslinimui siųsti Į LSMU ar VU III lygio ligoninę, – sako M. Valūnienė, pabrėždama, kad su pacientės mama buvo porąkart susisiekta telefonu dėl tolesnės tyrimo bei stebėjimo taktikos ir informuota apie sprendimą siųsti konsultuotis į Vilniaus universitetinę ligoninę. – Prieš siunčiant konsultuotis, mamos dar kartą buvo paprašyta atnešti šlapimo tyrimą. Tėvai to nepadarė.“

Po šio atvejo, regis, Moters ir vaiko klinikoje vitamino D tyrimai bus stebimi atidžiau. „Išanalizavus šią konkrečią situaciją, vitamino D tyrimų atsakymų neatitikimus, pakartotinai aptarta su ligoninės laboratorijos vedėju dėl mažų vaikų, kūdikių kraujo ėminių specifikos, retų tyrimų atlikimo specifikos, aparatų kalibravimo technikos. Įvertinus laboratorijoje vitamino D tyrimo vidaus ir išorės kokybės kontrolės rezultatus, nustatyta, kad tyrimai laboratorijoje atliekami kokybiškai. Ateityje bus skiriamas papildomas dėmesys šių tyrimų stebėsenai“, – patikina M. Valūnienė.

Kodėl tėvams delsta duoti mergaitės kortelės išrašą? Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotojos teigimu, šiuo metu visų gydytojų įrašai, patvirtinti el. parašais, yra matomi el. sistemoje, todėl atsakymo popierinio varianto kortelėje atiduoti nebereikia. „O pagal ligoninėje galiojančią dokumentų pateikimo tvarką, norint gauti medicinos dokumentų kopijas, reikia parašyti oficialų prašymą dėl dokumentų kopijų išdavimo. Jos pateikiamos per 1 darbo dieną nuo prašymo pateikimo. Šiuo konkrečiu mergaitės atveju tėveliui dokumentų kopijos buvo atiduotos laiku, t. y. tą pačią dieną nuo oficialaus raštiško prašymo“, – teigia M. Valūnienė.

t-rolf-nuotr-the-right-foot-1438892.jpg

Vaikų nefrologė: kartais gydytojai neteisingai interpretuoja skaičius

Mergytę Vilniuje gydanti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų retų ligų koordinavimo centro vadovė, vaikų nefrologė prof. dr. Rimantė Čerkauskienė komentuoti šio atvejo negali, tačiau paaiškina, kuo yra ypatingos panašios situacijos.

Ji pabrėžia, kad paprastai, nustačius padidėjusią vitamino D koncentraciją, rekomenduojama kurį laiką stebėti pacientą. „Nebūtina iškart siųsti kitur. Pirmiausia yra nutraukiamas vitamino D vartojimas visiškai, o tirti pakartotinai rekomenduojama po dviejų trijų mėnesių. Pirmiausia reikia stebėti ir sekti būklę. Jei nemažėja ir vėliau – reikia siųsti į trečio lygio gydymo įstaigą“, – aiškina ji.

Pasak gydytojos, įprastai vitamino D koncentracijos tyrimo kartoti kas mėnesį tikrai nereikia, žinoma, išskyrus atvejus, jei pablogėja vaiko būklė ir atsiranda vitamino D intoksikacijos simptomų: prastas apetitas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, svorio sumažėjimas, gausus šlapinimasis, skysčių netekimas, karščiavimas, širdies ritmo sutrikimas. Nėra aiškaus sutarimo, kokios vitamino D dozės yra toksiškos organizmui. Manoma, kad ilgas vitamino D skyrimas iki 10 000 TV per parą, jei jo koncentracija neviršija 240 nmol/l, yra saugus.

„Jei vitamino D, duodant profilaktinėmis dozėmis, neperdozuojant, vis tiek randama didžiulė koncentracija, tuomet turi konsultuoti trečio lygio specialistas ir, jei reikia, gydytojas genetikas bei ieškoti kitų priežasčių. Nes jų yra daugybė, pvz., genetiniai veiksniai, kurie lemia, kad organizmas net ir į normalius vitamino D kiekius sureaguoja visiškai kitaip. Jei gydytojas mato, kad būklė gera, inkstų echoskopija gera, tai normalu, kad turi kartoti tyrimą ir stebėti – mažėja vitamino D koncentracija ar ne. Jei ne, tuomet reikia atlikti papildomų tyrimų“, – aiškina vaikų nefrologė.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra daug laboratorijų, atliekančių šį tyrimą, o rezultatai galis skirtis smarkiai. 25-(OH)-D koncentracijos nustatymas gali skirtis tarp atskirų laboratorijų, todėl rezultatus visada reikia interpretuoti atsargiai.

„Skiriasi metodika, kaip atliekami tie tyrimai. Skiriasi ir vienetai, kuriais matuojama vitamino D koncentracija. Kartais gydytojai ir pacientai, pažiūrėję į tuos skaičius, neteisingai interpretuoja, nes visai kiti matavimo vienetai. Reikia naudoti specialias formules, kad perskaičiuotų iš vienos sistemos į kitą“, – sako gydytoja.

Pasak R. Čerkauskienės, vitamino D toksiškumo pasekmės – per didelis kalcio kiekis kraujyje (hiperkalcemija), dėl to gali atsirasti pykinimas, vėmimas, silpnumas ir dažnas šlapinimasis. Simptomai kartais progresuoja nuo kaulų skausmo iki inkstų pažeidimo, kai inkstų audinyje pradeda kauptis kalcio druskos arba formuojasi akmenys.