PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Rugsėjo 24 d. 09:30

Kur ir kaip gyvens neįgalieji

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


99921

„Atspindžių“ redakcija ne kartą rašė apie būsimas statybas Žiežmariuose, Lauko gatvėje. Mūsų skaitytojai skaito, vertina ir komentuoja. Be to, jie pateikė nemažai klausimų. Svarbiausias jų – kokie žmonės bus įkelti į grupinio gyvenimo namus, ką jie čia veiks, kokia bus jų buitis? Ar nepablogės jų gyvenimo sąlygos? Į visus šiuos klausimus paprašėme atsakyti Kęstutį Jakelį, Strėvininkų socialinės globos namų direktorių. Gavome išsamų jo atsakymą, kurį ir publikuojame.

KOKIE TIE GRUPINIO GYVENIMO NAMAI

Vykdant globos įstaigų pertvarką siekiama suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.

Siekiant šio tikslo steigiami grupinio gyvenimo namai, savarankiško gyvenimo namai, apsaugotas būstas, taip pat diegiamos su apgyvendinimu nesusijusios socialinės paslaugos. Žiežmariuose Lauko gatvėje projektuojami grupinio gyvenimo namai – namai, kuriuose neįgaliesiems padedama integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą, užtikrinama jų tobulėjimo laisvė. Name gyvens iki 10 gyventojų. Tai bus gyvenamasis namas, pritaikytas gyventi neįgaliesiems.

Dirbs socialinis darbuotojas. Numatoma, kad visą parą gyventojams pagalbą teiks mažiausiai vienas socialinio darbuotojo padėjėjas. Galimą darbuotojų etatų skaičių numato teisės aktai, kurie leidžia pagal aplinkybes ir poreikį didinti darbuotojų skaičių užtikrinant kokybiškų socialinių paslaugų teikimą. Jie teiks pagalbą pagal poreikį tokiose srityse, kuriose neįgaliajam tikrai pagalbos reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžius ir pan.

Gyvenimo sąlygos grupinio gyvenimo namuose pagerės, numatomi vienviečiai kambariai, gyventojams teks kur kas daugiau erdvės ir privatumo. Numatomas nedidelis sodelis, gėlynas daržas. Kiemo plotas, tenkantis vienam gyventojui, padidės beveik dvigubai nei šiuo metu yra globos namuose. Svarbiausia, laisvalaikio paslaugas jie gaus bendruomenėje: kultūros centre, bažnyčioje, bibliotekoje, dienos užimtumo centre, miesto renginiuose, o ne globos įstaigoje. Gaminsis ar pirks pagamintą maistą, prižiūrės nedidelį sodą, daržą, kiemą, turės pavėsinę, terasą, tvarkysis savo namuose.

Kai kurie iš jų dabar dirba ir dirbs socialinėse įmonėse. Kalbos, esą sklypas per mažas, netinkama vieta, siaura gatvė ir panašiai, neatitinka tikrovės. Sklypas atitinka visus reikalavimus, užstatymo intensyvumas 29 procentai. Žiežmariuose gyventojai pėsčiomis galės nueiti kultūros centrą, bažnyčią, biblioteką, parduotuvę. Kai kur grupinio gyvenimo namai įsteigti daugiabutyje name, be jokio daržo, kiemo ar sodo, ir juose gyvena neįgalieji, bendrauja su kaimynais, gauna bendruomenines paslaugas. Būsimi kaimynai jaudinasi dėl savo, savo vaikų ir turto saugumo. Tai suprantama.

Strėvininkų socialinės globos namų gyventojai per paskutiniuosius dešimtį metų Mūro Strėvininkų kaime, Žiežmariuose ar kur kitur nėra padarę jokių nusikaltimų. Globos namų gyventojai ir Mūro Strėvininkų bendruomenė sugyvena draugiškai, jokių incidentų nėra buvę. Dažnai gyventojai lankosi renginiuose Žiežmarių kultūros centre, bibliotekoje, šventėse, Kaišiadoryse, Kaune, Palangoje, Vilniuje ir kitur. Lanko baseiną Kaišiadoryse, kavines, kitas viešąsias erdves, ir niekada nėra kilę ne tik kad kokių nors incidentų, bet ir kokių nors konfliktų su aplinkiniais.

Dažnai klausiama, o ir spaudoje teigiama, kad reikėtų šiems tikslams panaudoti neveikiančių mokyklų patalpas, kitus nenaudojamus pastatus. Neveikiančių mokyklų ir kitų visuomeninės paskirties pastatų plotai yra dideli ar labai dideli, apgyvendinti juose iki 10 asmenų būtų neracionalu: pastatų eksploatacija būtų brangi, gyventi juose būtų nejauku.

Strėvininkų socialinės globos namai prieš pirkdami sklypą statybai analizavo rajono nekilnojamojo turto rinką, įvertino parduodamų namų tinkamumą gyventi neįgaliesiems. Atsižvelgus į tai, kad rinkoje neįgaliųjų poreikius atitinkančių ir tinkamų gyventi 10 asmenų parduodamų namų nebuvo, priimtas sprendimas statyti naujus gyvenamuosius namus.

Vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, skelbėme informaciją apie sklypo pirkimą dviejuose rajoniniuose laikraščiuose. Gavome vieną pasiūlymą, bet nesutarus dėl kainos buvo skelbta pakartotinai. Vėl buvo pasiūlytas tik vienas ir tas pats sklypas, tąkart dėl kainos buvo susitarta. Per sovietmetį mes buvome įpratinti, kad neįgalūs žmonės turi gyventi izoliuotai, geriausia kokiame užkampyje, kad nematytume jų akyse.

Tačiau laikai keičiasi, keičiasi ir požiūris į neįgaliuosius. Kaip sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis susitikime su Žiežmarių bendruomene, kad jis nenori gyventi visuomenėje, kurioje tam tikra žmonių grupė yra išstumiama ir engiama. Daugelis pritaria šiam požiūriui. Argi normalu, kai vienos bendruomenės dalis narių mano, kad gali uždrausti nupirktame sklype, skirtame statyti vienbutį gyvenamąjį namą, jį pastatyti ir tame name apsigyventi neįgaliesiems?

Kai kur grupinio gyvenimo namų gyventojai įsikūrė nupirkus gyvenamąjį namą ar butus daugiabutyje. Ar savininkas, perkantis sklypą namui statyti ar perkantis namą ir norintis jame apsigyventi pats ar apgyvendinti ką nors kitą, turės atsiklausti kaimynų ar visos bendruomenės, ar jie sutinka, kad jie čia gyventų? Ir nesvarbu, kas to namo ir sklypo savininkas, nesvarbu ar savininkas, ar kitas asmuo gyvens jame (sveikas, senyvo amžiaus asmuo, neįgalusis), nesvarbu, ar koks nors darbuotojas ar giminaitis ar geras draugas teiks paslaugas neįgaliam asmeniui, gyvenančiam tame name, ir kiek laiko teiks: visą parą ar valandėlę.

Bet kuris savininkas, nusipirkęs sklypą gyvenamojo namo statybai, turi teisę tame name gyventi, nuomoti, apgyvendinti kitus asmenis, taip pat ir neįgalius, jei nepažeidžia galiojančių teisės aktų.

Situacija keista: Žiežmarių miesto bendruomenės dalis bando nustatyti sąlygas, kas ir kur Žiežmariuose gali ar negali gyventi, skirstydama žmones pagal neįgalumą, motyvuodama, esą bus pažeisti toje gatvėje jau gyvenančių žmonių interesai. Suprantame, kad pereinant nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų gali kilti klausimų bendruomenei. Tai mus paskatino susitikti su būsimais kaimynais rugpjūčio 1 d., pristatyti būsimų grupinio gyvenimo namų koncepciją ir pakviesti būsimus kaimynus dalyvauti projekto pristatyme Žiežmarių kultūros centre.

Jame buvo planuota ir globos namų gyventojų meninė programa. Po susitikimo, vykusio rugpjūčio 1 d. Lauko gatvėje, planą dėl programos teko pakoreguoti ir kuriam laikui mūsų gyventojų susitikimą su bendruomene nukelti. Tačiau turime pasidžiaugti, kad nėra pagrindo teigti, jog visa Žiežmarių bendruomenė yra nusiteikusi negatyviai. Mes tikime, kad Žiežmarių gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusiteikę nepalankiai, iki tol, kol bus pastatyti šie namai, nuostatos pasikeis. Kitų, jau veikiančių grupinio gyvenimo namų, patirtis ir pavyzdžiai rodo, kad apsigyvenus, geriau pažinus kaimynams vienas kitą, grupinio gyvenimo namų gyventojams tapus bendruomenės dalimi, nelieka baimių ir nesupratimų.