Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kupiškio rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė
LSA narių suvažiavime LSA prezidentu antrai kadencijai išrinktas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. LSA viceprezidentais išrinkti Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
M. Sinkevičius pristatydamas LSA veiklą, išskyrė du pagrindinius pastaraisiais metais pasiektus ypač svarbius tikslus. Tai – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas ir lankstesnio skolinimosi įtvirtinimas, kuris suteikia savivaldybėms daugiau galimybių vykdyti investicinius projektus, bei disponavimo valstybine žeme teisės perdavimas savivaldybėms, leisiantis joms savarankiškai ir efektyviai planuoti vietos teritorijas, sparčiau įgyvendinti statybų procesus, pritraukti daugiau investicijų.
Suvažiavime M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie naująjį vietos savivaldos modelį ir jau identifikuotas jo reglamentavimo spragas, savivaldybių finansinį savarankiškumą, tendencijas švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, komunalinių paslaugų, susisiekimo, žaliosios transformacijos ir kitose srityse.
Suvažiavime buvo priimta rezoliucija dėl Regionų plėtros programos įgyvendinimo. Joje akcentuojama, kad nors 2022-2030 metų Regionų plėtros programoje suplanuota 1,6 mlrd. eurų Lietuvai skirtos Europos Sąjungos fondų paramos, su kuria savivaldybės turi unikalią galimybę inicijuoti ilgalaikius pokyčius ir investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą regionuose, tačiau dėl centrinės valdžios institucijų delsimo nei vienas savivaldybių jau parengtas investicinis projektas negali būti pradėtas.
„Regioninis planavimas vis dar yra per daug centralizuotas, paremtas atskirų ministerijų „iš viršaus“ suplanuotomis priemonėmis bei „nuleistais“ įpareigojimais, kurie nebūtinai atliepia pačių regionų identifikuotus poreikius,“ – teigiama rezoliucijoje.
Turint galvoje, kad ES finansinė perspektyva jau įpusėjo, rezoliucijoje Vyriausybė raginama nedelsiant imtis konkrečių veiksmų užtikrinant, kad ministerijos kuo greičiau patvirtintų visų regioninių pažangos priemonių finansavimo gaires ir pradėtų įgyvendinti šias priemones, o Seimas – inicijuoti nacionalinės regioninės politikos ir Regionų plėtros programos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.