Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
„Už kultūrą 2017“ pasivadinusi iniciatyvinė grupė paskelbė kreipimąsi į šalies vadovus, Seimo narius bei parlamentines partijas, ragindami pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl kultūrai skiriamos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies.
Daugiau nrei 400 meno įstaigų bei organizacijų ir beveik 1700 asmenų pasirašytu laišku prašoma, kad „dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet augančiu procentu nuo BVP, bet ne mažiau kaip 1 proc. 2018-aisiais“.
„Jei buvo įmanoma sutarti dėl krašto gynybos, turi būti sutarta ir dėl to, ką svarbu ir verta ginti“, – rašoma laiške.
Jį pasirašė nacionalinės kultūros ir meno įstaigos, profesinės ir kūrėjų sąjungos, taip pat festivaliai, teatrai, bibliotekos, meno galerijos ir t.t. Tarp pasirašiusiųjų asmenų – 43 Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
„Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonominę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas“, – rašoma kreipimesi.
Tarp kultūros atstovų reikalavimų raginama „kultūrą pripažinti svarbiu veiksniu ir investicija į šalies ir jos piliečių ateitį, taip užkertant kelią emigracijai, mažinant socialinę atskirtį ir prasmingai rūpinantis tiek darbu, tiek laisvalaikiu regionuose“, grąžinti iki 2009 metų buvusį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį kultūros ir meno paslaugoms, „vykdyti Seimo nutarimais patvirtintus strateginius kultūros politikos atnaujinimo darbus, kurie negali būti anuliuoti jokiais priešingais teiginiais dėl „pokyčių krepšelio“, parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą.
Kultūros pasaulio žmonės pasipiktino planais kultūros sričiai numatytų dalį lėšų skirti vadinamajam Vyriausybės pokyčių krepšeliui, įvardijama 18 mln. eurų suma. Pagal Finansų ministerijos planą, visos ministerijos kartu tam turi sutaupyti apie 187 mln. eurų, jie reikalingi šalies augimą skatinsiantiems Vyriausybės prioritetams įgyvendinti.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad lėšos kultūrai nemažės.
„Tai, kas suneramino visuomenę, nebuvo sprendimas, tai buvo mechaninis Finansų ministerijos dalinimas ministerijoms kitoms krepšeliui būtinų surinkti lėšų. Bet mano įsitikinimu, mano žinomis, nė vienas euras iš kultūros srities nebus papildomai paimtas, nebus sumažintas biudžetas“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Anot jo, kitąmet minint valstybės atkūrimo šimtmetį kultūros sričiai kaip tik reikės papildomai lėšų, tik dar neaišku, ar jos bus papildomai pridėtos prie ministerijos biudžeto, ar imamos iš vidinių resursų.
„Vidiniai rezervai turi būti visi išieškoti. Visiems riekia pasižiūrėti vidinius rezervus, nes efektyvumo prasme yra dar rezervų ir kultūros sektoriuje, negalima teigti, kad kultūros sektorius efektyviausiai naudoja lėšas, bet tai visus liečia“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Tuo pačiu jis garantavo, kad „kultūros sektoriui nėra ko pergyventi, tikrai nemažės nei atlyginimai, nei parama“.
„Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.