Kultūros įstaigos siekia pačios tvarkyti apskaitą, Finansų ministerija priešinasi

Kultūros įstaigoms norint pačioms tvarkyti finansinę apskaitą, premjeras Gintautas Paluckas remia šį siekį.

Jis žada kultūros įstaigas išbraukti iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinė apskaita turėtų būti perduota Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (NBFC).

„Vakar ministras pirmininkas priėmė sprendimą, kad reikia išbraukti nacionalines ir valstybines kultūros įstaigas iš centralizuoto finansinės apskaitos valdymo“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pranešė premjero patarėja Edita Utarienė.

„Kultūros įstaigos labai konstruktyviai, išsamiai pagrindė savo problemas, su kuriomis jos susiduria. (...) Dabar toliau seks kitų darbų grandinė, kad tai būtų įteisinta“, – teigė ji.

Kultūros komitetas savo ruožtu rekomendavo Vyriausybei pakeisti nutarimą, kuriame nustatytas sąrašas įstaigų, turinčių dalyvauti finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo procese.

Pagal 2018 metais priimtą Vyriausybės nutarimą, ministerijoms pavaldžių ir kitų biudžetinių įstaigų finansinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos turi būti atliekamos centralizuotai.

Dalies įstaigų kai kurios iš funkcijų sujungtos jau 2018 metais, kitos dalies – vėlesniais metais, didelės dalies kultūros ir meno įstaigų funkcijos turėtų veikti centralizuotai nuo šių metų gegužės.

Panaikino keturis, įkūrė šešis

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas sako, kad reforma teigiamų pokyčių neatnešė. Pasak jo, problemų kilo „nuo pat pirmos minutės“, NBFC perdavus personalo apskaitos klausimus.

A. Gelūno teigimu, dėl to kultūros įstaigos siekia pačios tvarkyti finansinę apskaitą.

„Precedentas yra personalo funkcijų centralizavimas, kuris buvo tikrai kančia. Tuos trejus metus mūsų personalo apskaitos specialistai patyrė labai daug perteklinio darbo ir konfliktų. Septynis kartus pasikeitė koordinatorė NBFC, atsakinga už personalą, buvo didelė kadrų kaita, žmonės neatlaikydavo, nes jie elementariai nesuprato mūsų funkcijų įvairovės, negalėjo padėti“, – pasakojo A. Gelūnas.

Jo duomenimis, tvarkyti su personalu susijusių reikalų iš muziejaus buvo paimti keturi etatai, o NBFC įsteigi nauji šeši tam darbui atlikti.

„Valstybė nesutaupo finansinių išteklių ir žmogiškų resursų“, – teigė Dailės muziejaus vadovas.

Tiek jis, tiek kitų muziejų direktoriai tvirtino, kad funkcijas centralizavus, jos pradedamos dubliuoti.

„Jeigu NBFC perimtų finansų apskaitą, perimtų tik nedidelę dalį, mums daug darbo reikėtų atlikti patiems“, – tvirtino A. Gelūnas.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorės pavaduotojos Aušros Pliaugienės teigimu, tam tikri centralizavimo žingsniai jau padaryti ir jie davė naudos.

Kaip teigiamą efektą, ji minėjo tai, jog visos valstybės įstaigos, tarp jų – ir kultūros, ėmė naudoti vienodą finansų valdymo ir apskaitos informacinę sistemą FABIS. Tačiau A. Pliaugienė teigė, kad finansininkų, buhalterių atėmimas iš muziejaus duos neigiamą rezultatą.

„Neįsigilinama į perimamos įstaigos specifiką ir funkcijas. Realiai tai riboja muziejų galimybes laiku ir kokybiškai teikti viešąsias paslaugas“, – jai pritarė ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus direktorius Simonas Strelcovas.

Proceso nestabdys

Seimo Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima nesutiko, kad reikia daryti išimtis ir necentralizuoti dalies įstaigų funkcijų.

„Tikrai nėra priimtų tų sprendimų, kurių čia kažkas tikisi, kad viskas jau išspręsta. Mūsų žiniomis, viskas juda, kaip suplanuota“, – tvirtino jis.

Kanclerio teigimu, nuo 2018 metų vykstantis procesas „yra gyvas“, jau atlikta daugiau kaip pusė darbų, o šių metų pabaigoje turėtų būti centralizuota apie 80 proc. suplanuotų funkcijų.

„Procesas yra pajudėjęs labai daug, investuota daug laiko, pinigų. (...) Kelias buvo pasirinktas teisingas“, – tvirtino M. Šima.

„Tas kelias, kaip ir kiekvienas kelias, turbūt turi visokių akmenukų, kartais duobių pasitaiko, bet tai nereiškia, kad reikia apsisukti ir važiuoti atgal. Reikia sustoti, apsidairyti, pažiūrėti, kaip ištaisyti – akmenuką patraukti, duobę užlyginti – ir procesas turėtų važiuoti toliau“, – kalbėjo jis.

Reaguodamas į muziejų vadovų pastabas, Finansų ministerijos kancleris pabrėžė, kad funkcijos negali būti ir nebus dubliuojamos.

„Jeigu būtų prieš daug daug metų vienas žmogus nepasakęs, kad reikia tęsti procesą, turbūt Valdovų rūmai nestovėtų. Ten irgi buvo daug ir duobių, ir akmenų, bet jis sakė: reikia tęsti. Ir mes turime tai, kuo dabar visa valstybės gali didžiuotis“, – sakė M. Šima.

Sulaukė palaikymo

Nepaisant to, Seimo Kultūros komitetas priėmė sprendimą, kad nepritaria kultūros įstaigų administravimo funkcijų centralizavimui.

Anot jo, centralizavimas didina biurokratinę naštą, yra nesuderinamas su kultūros ir meno įstaigų veiklos specifika, kelia grėsmę jų veiklos efektyvumui, finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymui.

„Teiginiai, kad niekas čia greitai nebus, procesas užtruks, niekas nepadaryta... Mes privalome padaryti, gerbiamas kancleri. Ir ne jūs spręsite, o mes visi kartu girdėdami žmones“, – po Finansų ministerijos kanclerio kalbos teigė demokratė Rima Baškienė.

„Ne veltui čia susirinko ir gaišta laiką tikrai labai atsakingi ir labai garbinti mūsų Lietuvos žmonės. Ant jų laikosi Lietuva. Ant kultūros. Ir mes visi finansininkai, buhalteriai ir akmenukų dėliotojai, apie ką jūs čia taip vaizdžiai kalbėjote, privalome juos girdėti ir padėti spręsti problemas“, – pridūrė ji.

Kultūros įstaigų prašymą palaikė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.

„Įvertinus kultūros įstaigų kūrybinius procesus, toks žengtas žingsnis dėl centralizavimo buvo nepamatuotas. Kultūros įstaigų procesai skiriasi nuo kitų organizacijų, kurie turi aiškiai išreikštą veiklą“, – sakė jis.

Kultūros ministerija dar vasarį kreipėsi į Finansų ministeriją su prašymu stabdyti dalies kultūros įstaigų apskaitos ir personalo funkcijų perdavimą NBFC.

Finansų ministerijos prašoma parengti Vyriausybės nutarimo projektą išbraukiant daugiau kaip 20 nacionalinių ir valstybinių kultūros bei meno įstaigų iš finansinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo proceso.

Tarp prašomų išbraukti įstaigų – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras ir kitos.

Už bendrųjų funkcijų konsolidavimą viešajame sektoriuje atsakingas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras. Šiuo metu jis rūpinasi maždaug 200 Vyriausybei pavaldžių valstybės įstaigų aptarnavimu.

Dar 2020 metais Seimo Kultūros komitetas, reaguodamas į kultūros įstaigų kreipimusis dėl buhalterinės apskaitos konsolidavimo, kreipėsi į Vyriausybę prašydamas pakeisti minėtą nutarimą ir funkcijų konsolidavimą atidėti iki 2022 metų.