Kultūrinio ugdymo nauda ir svarba visaginiečiams

Visaginas

Marijos Kirkienės nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: Visagino savivaldybė

Visagino pažangos plane viena iš prioritetinių užduočių – tobulinti ugdymo įstaigų vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, projekte dalyvaujančių partnerių kompetencijas. Nuolat mokytis ir sėkmingai veikti šiuolaikinėje visuomenėje yra svarbu. Nuolatinio mokymosi visą gyvenimą būdas – tai prisitaikymas prie besikeičiančios aplinkos, akiračio plėtimas ir naujų technologijų kaita.

Spalio 11 dieną startavo ilgalaikės ugdymo veiklos – kvalifikacijos tobulinimo (60 ak. val.) programa, skirta tikslinei grupei. Tai organizatoriaus, Visagino „Atgimimo“ gimnazijos, mokymai pagal programos projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“.

Šį kartą, atliepiant pažangos plano 3.5 „Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas“ sritį, praktiškai plėstos žinios apie ugdymą, kultūrą, vadybos ir ugdymo srityse.

Lektorė, ekspertė, psichologė Laura Dubosaitė malonioje aplinkoje, Visagino švietimo pagalbos tarnyboje (VŠPT mūsų paslaugų teikėjas) pristatė naujumą, aktualumą apie mokinių valdymo stilius, sudomino strategijomis ir „įrankiais“. Paaiškino, kam reikalingos vienos ar kitos strategijos. Išgirdome įžvalgas, kas pasiteisina, tačiau kiekvienas (-a), turime „ragauti“, t.y. derinti prie savęs. Girdėjusieji atidžiau ir suprantamiau dabar „skaito“ potekstes, mokinių nuotaikas ir galimybes mokytis pastebi iš jų veido. Iš kitos perspektyvos žvelgia į mokytojo autentiškumą. Dalyviai lanksčiai naudojasi turimomis ir įgytomis žiniomis, taiko jas mokymo(-si) procese.

Ugdymo veiklos tikslas – skatinti pedagogų kultūrinį sąmoningumą ir kūrybinį potencialą, integruojant šiuolaikinio ir tradicinio meno bei Lietuvos kultūros istorijos elementus į ugdymo(-si) procesą, siekiant lankstumo, kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymo. Pasirinkta meninė kryptis padėjo atskleisti tradicinius ir šiuolaikiškus Lietuvos menus, supažindino su technologijų integracija į kultūrinį ir meno pasaulį, su dabarties kultūros tendencijomis. Skatinti kalbos išraiškos gebėjimai ir kalbų taikymas, kūrybinis ir kritinis mąstymas.

Dėmesys skirtas šiuolaikinio ir tradicinio meno sintezei, viešojo kalbėjimo menui bei lyderystės raiškai, o galutinis programos įgyvendinimo rezultatas įgalino pedagogus lanksčiai adaptuoti kultūrinius aspektus savo kasdieniniame darbe. Todėl spalio 25-ąją veiklos vykdytos kartu su Panevėžio muzikiniu teatru, G. Petkevičaitės – Bitės biblioteka, aplankytas Juozo Miltinio memorialinis butas ir „Stasys Museum“, t.y. kokybiškas menas kokybiškoje aplinkoje. Edukacinės – istorinės ekskursijos „Juozo Miltinio gyvenimas ir teatras“ metu pristatytas režisieriaus gyvenimas nuo gimimo iki jo atminimo įamžinimo, o „Stasys museum“ atvėrė matymą į naują reiškinį Lietuvoje. Muziejus daugeliui tapo „atradimu namų“, kuriuose gyvena Stasio Edrigevičiaus kūryba.

Panevėžio rajone, Velžio gimnazijoje, domino ir siejo bendras TŪMo kontekstas ir patirtys „Tūkstantmečio mokyklų“ projekte. Užmegsti ryšiai, sužinota apie kolegų stiprybes, jiems buvo įdomūs lūkesčiai ir skirtumai, kadangi esame projekto „Tūkstantmečio mokyklos“ pirmojo etapo įgyvendintojai, o jie antrojo. Gerųjų pavyzdžių parsivežėme iš Panevėžio krašto – velžiečių, jų jau įrengtų nusiraminimo ir poilsio patalpų, skirtų atokvėpiui, inovacinių ir vizualizacijos sprendimų. Toks bendradarbiavimas svarbus, padedantis augti. Šis tinklas tarp skirtingų savivaldybių mokyklų.

Lapkritį kviestinis lektorius Rytis Komičius tobulino dalyvių kompetencijas seminare „Mokyklos kultūros formavimas per lyderystę ir grįžtamąjį ryšį“. Gvildeno lyderio ir mokyklos kultūros dilemą, apžvelgė komunikaciją darbo aplinkoje ir išsamiai pristatė grįžtamojo ryšio pagrindus: sampratą neigiamo ir teigiamo ryšio teikimą, pademonstravo įtaigių manipuliacijos pavyzdžių.

Gruodžio 13 dieną kultūrinio ugdymo TŪM aspektus vainikavo aktorius, pedagogas, docentas, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kontrimas. Lavino mūsų tikslinės grupės dalyvių kūno kalbos, improvizavimo, komunikavimo ir sceninio laisvumo įgūdžius. Jo viešojo kalbėjimo mokymų ypatumas – teatriniai metodai, praktinės užduotys. Treniruotės visas nuteikė aktyviai veiklai. Įveikti baimę kalbėti viešai ir išmokti kūrybiškai reaguoti į kintančias situacijas – nėra lengva, tačiau būsena treniruojama. Pagerinome artikuliaciją, valdėme jaudulį, smegenyse „išfiltravome“ kas nereikalinga, apmąstėme kalbų planus, sužinojome, kokių klaidų nedaryti ir kaip sukurti ramybę. Dėstytojas atvėrė visą lobyną paslapčių ir po intensyvios mokymų dienos su „lagaminu“ visiems atvejams išlydėjo į sėkmingesnį rytojų. Mes supratome oratorystės meno naudą. Veikė grįžtamasis ryšys – padėjo greitai ir efektyviai įsisavinti aktorinio meistriškumo technikas viešojoje kalboje.

Reguliariai atlikome e. apklausas dėl kvalifikacijos kėlimo programų veiksmingumo (tai rūpėjo VŠPT) ir pildėme mokymų poveikio e. klausimyną dėl kokybės ir kitų vertinimo aspektų (paslaugų užsakovui). Vyko nuolatinė veiklų stebėsena ir fiksavimas.

Išanalizuoti klausimyno rezultatai rodo, kad dauguma teigiamai vertina visų lektorių: L. Dubosaitės, R. Komičiaus ir V. Kontrimo seminarus ir medžiagą, išvykstamąjį vizitą į Panevėžį prisimena dėl populiariosios kultūros reiškinių ir kultūros tendencijų, o Panevėžio rajoną, Velžio gimnaziją dėl gerosios patirties ir jaukios, šiltos atmosferos. Respondentų pateiktas teigiamas savęs ir savo kultūrinio supratimo vertinimas po ilgalaikių mokymų, pageidaujamas tęstinumas. Atsakydami – teigė: „lektorių medžiaga buvo darbo su žmonėmis lobynai“, „daug naudingos informacijos ir patarimų aktoriaus seminare išgirdau“, „R. Komičius – šiuolaikiškiausias akademinei bendruomenei ir aktualiausios jo apžvelgtos konfliktų, manipuliacijų, grįžtamojo ryšio temos“ ir kt.

Mokymasis yra tiesiogiai susijęs su žmogaus laime ir kūrybiškumu. Mokymosi procesas įtraukia į prasmingas veiklas, sukuria santykius su bendruomene ir dovanoja turiningą laisvalaikį.

Kultūrinis ugdymas tai – mokymosi pažangos skatinimas bendradarbiaujant su menininkais, kūrėjais, kultūros ir meno institucijomis. „Kultūros tendencijų įvairovė ugdymo procese“ įgyvendinta sėkmingai. Kultūrinis ugdymas neabejotinai „atrakino“ daug naujų durų į menines idėjas, rūšis ir technikas, tiesiogiai taikytinas pedagoginiame darbe – ugdymo procese. Tai naujos galimybės, formos, metodai, kuriama vertė mokiniui, mokyklos bendruomenei.

Siekiant kuo aukštesnės kultūrinio ugdymo kokybės mokymų dalyviai įveikė teorinę dalį, praktines bei savarankiškas veiklas ir refleksiją. Šiuo metu įvairių dalykų pedagogai, BU vadovai, projekto partneriai dalinasi gerąja patirtimi savo metodiniuose rateliuose.

Mokymai vykdyti Visagine bei Panevėžyje.

Programa finansuojama #NextGenationEU lėšomis. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt