Kultūrai ar santuokoms: dėl Zubovų rūmų vėl keliama diskusija

Prieš kurį laiką Šiaulių miesto meras socialinėje erdvėje iššaukė diskusiją dėl Zubovų rūmų. Galbūt juos tikslinga atverti santuokoms? Kultūros bendruomenė beveik sutartinai nesutinka su tokia idėja ir sako, kad čia turėtų įsikurti menininkai. Tuo tarpu didžiausia kliūtis – kelis metus besitęsiantis nesutarimas dėl teisės į pastatą – vis dar neišspręsta.

Sukėlė diskusiją

„O jeigu tai būsimoji santuokų vieta? Kokia Jūsų nuomonė?“, – tokią žinutę savo paskyroje dar lapkričio viduryje paskelbęs meras Artūras Visockas vėliau portalui „Etaplius“ aiškino, kad norėjo sukelti diskusiją.

„Labai norėjau išjudinti diskusiją ir pavyko. Nebūtinai baigsis santuokų rūmais, bet diskusija būtina, kad žmonės žinotų, jog toks dalykas potencialiai galėtų vykti. Zubovų rūmai jau įtraukti į 2021–2027 m. finansinę perspektyvą, nors jų dar neturime savo rankose, bet tikimės, kad turėsim. Ką galėjome sutvarkyti iki šios akimirkos, aplink sutvarkyta. Gal dalį rūmų supinti su santuoka. Atvažiuotų žmonės tuoktis iš kitų miestų, paliktų pinigus mieste. Nieko nėra nemokamo, pastatą reikės remontuoti, vėliau eksploatuoti. Būtų logiška bent kažkokius kaštus susigrąžinti, sukurti čia paslaugų jaunavedžiams ir panašiai“, – aiškino meras.

Rūmai – menininkams

Nemaža miesto kultūros bendruomenės dalis po mero įrašu pasisakė, kad Zubovų rūmuose turėtų įsikurti menininkai, būtų įsteigta menininkų rezidencija, kokios sėkmingai veikia didžiuose šalies miestuose (privačios įstaigos ir išlaikomos savivaldybės, pritraukiančios finansavimą iš įvairių projektų) bei mažesniuose – Telšiuose ar Nidoje. Vis dėlto su tuo sutinka ne visi.

Kaip portalui „Etaplius“ sakė Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ vadovė Janina Ališauskienė, ji nėra nusiteikusi prieš menininkų rezidencijas, bet čia įsivaizduotų M. K. Čiurlionio muzikos garsus ir menininkų parodas.

„Juk Rokas Zubovas yra Čiurlionio giminaitis. Parke galėtų stovėti fortepijonas, skambėtų muzika. Menininkai gyventi gali bendrabučiuose, kur nors, mieste yra daug vietos, čia turėtų būti išlaikyta aura, juk miesto centras“, – sakė J. Ališauskienė.

Jungia bendruomenę

Kultūros vadybininke Šiauliuose dirbanti Julija Kot-Kazymirko portalui „Etaplius“ teigė, kad tokios institucijos kaip santuokų rūmai didelės pridėtinės vertės miestui nekuria, tačiau menininkų rezidencija naudos atneštų tiek miestui, tiek bendruomenei.

„Zubovų rūmuose ne vieną dešimtmetį buvo ugdomi jauni meno žmonės, suburta profesionalių, meną praktikuojančių dėstytojų komanda. Tai buvo traukos taškas kūrybiškiems žmonėms iš visos Lietuvos ir regiono. Asmeniškai man klausimų net nekyla – jis ir toliau turėtų vykdyti kūrybinių ir kultūrinių industrijų funkciją. Pagrindinė nauda – bendruomenę kurianti aplinka, jungianti kūrybiškumą, verslumą, inovatyvumą. Meno rezidencija prisidėtų prie miesto žinomumo didinimo šalies ir tarptautiniu lygiu“, – neabejoja pašnekovė.

Istoriškai susiklostę

Šiaulių dailės galerija neseniai Sicilijoje (Italija) įsteigė eksperimentinę menininkų rezidenciją, į kurią planuoja kitais metais siųsti Šiaulių regiono menininkus. Tačiau kultūriniams mainams priimti Italijos menininkus Šiauliuose erdvės kaip ir nėra. Galerijos direktorės Ernesto Šimkienės nuomone, mieste trūksta kūrybiškos erdvės, kokia Zubovų rūmai istoriškai buvo nuo seno.

„Tiek spaudos draudimo metais, tiek sovietmečiu tai buvo tam tikras laisvos kūrybinės minties židinys. Miestui yra didelė netektis, kad nebeliko akademinių menų studijų, todėl nebėra galimybės užtikrinti adekvataus kūrybinio ir meninio lauko funkcionavimo ir atsinaujinimo. Tai kompensuoti galėtų menininkų rezidencijos – visame pasaulyje itin populiarėjanti ir veiksminga kultūrinio ir meninio gyvenimo plėtros forma“, – teigė E. Šimkienė.

„Mūsų miestui šiuo metu gyvybiškai svarbios naujų menininkų, jų idėjų injekcijos į miesto kultūrinį gyvenimą. Ilgalaikiškesnės meno mainų formos, kai į miestą atvyksta kurti menininkai nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių suteikia miestams naują kvėpavimą, galimybę kitomis akimis pažvelgti į savo kultūrinę aplinką. Zubovų rūmai, pritaikius juos miesto kultūrinės bendruomenės poreikiams, galėtų būti puiki erdvė ir tokios veiklos vystymui“, – mano pašnekovė.

Jaunieji menininkai

Filmų režisūrą ir vizualinius efektus užsienyje studijavęs jaunasis menininkas Lukas Vigelis grįžo kurti į gimtuosius Šiaulius. Pasak jo, mieste dabar yra per 20 gal net ir daugiau jaunųjų menininkų, kurie nepriklauso jokios menininkus vienijančioms sąjungoms.

Paties Luko menines instaliacijas šiauliečiai jau galėjo išvysti Šiaulių dienų metu bei Šiaulių dailininkų parodoje šiemet. Lukas sako, kad kūrybingam, idėjų nestokojančiam miesto jaunimui trūksta erdvės, kurioje jie galėtų susirinkti, dalintis idėjomis, atsiduoti kūrybai.

„Kodėl jaunieji menininkai bėga iš Šiaulių į kitus miestus? Nes ten yra rezidencijos, kultūrinės erdvės. Turi idėją projektui, yra erdvė jam įgyvendinti. Arba gali tiesiog apsigyventi savaitei, mėnesiui ir kurti. Menininkui nesvarbu prabangi lova, jį motyvuoja erdvė, kurioje jis gali kurti nuo ryto iki vakaro, kristi į lovą ir ryte vėl kibti į darbą“, – sako pašnekovas.

„Zubovų rūmuose jau dabar be jokių remontų, viskas alsuoja menu, tai įkvepia. Turint tokią erdvę, suburtume ne tik miesto jaunuosius menininkus, bet pritrauktume ir iš kitų miestų ar šalių, jie atsineštų savo idėjas, miestui tai neįkainuojama nauda“, – mano Lukas.

Nuosavybės klausimas

Vis dėlto kol kas lieka didžiausia neišspręsta kliūtis – pastatas ilgą laiką faktiškai priklausė Šiaulių universitetui, čia ilgus metus veikė Menų fakultetas. Po reorganizacijos, kai Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto dalimi, visas turtas perėjo VU žinion, taip pat ir Zubovų rūmai.

„Pasak VU kanclerio Raimundo Balčiūnaičio, Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto metu VU atitekęs turtas yra detaliai peržiūrimas, rengiama to turto geriausia galima panaudojimo strategija. Kai šis procesas bus baigtas, universiteto atstovai planuoja susitikti su Šiaulių miesto savivaldybės atstovais ir Zubovų rūmų klausimu. Susitikimo metu aptars geriausias galimas šio pastato sutvarkymo ir įveiklinimo idėjas“, – portalui „Etaplius“ raštu komentavo VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Ryšių su visuomene specialistė Liudmila Januškevičienė.

Siekia perimti

Šiaulių miesto taryba dar 2019 m. pabaigoje buvo priėmusi sprendimą, kuriuo išreikštas siekis perimti Zubovų rūmus visuomeninėms reikmėms. Raštą universitetui neseniai parašęs parlamentaras Domas Griškevičius portalui „Etaplius“ sakė, kad norėjo išjudinti pradėtus ir sustojusius procesus. Tuo metu mero pavaduotoju dirbęs politikas viešai ne kartą pasisakė, kad pastatas turėtų pereiti miesto kultūros bendruomenei, tai pabrėžė ir savo rašte.

„Per paskutinį dešimtmetį sumažėjus Šiaulių universiteto studentų skaičiui, Šiaulių mieste sumažėjo meninis kūrybinis potencialas, kurį būtina skatinti. Todėl manoma, kad perdavus Zubovų rūmus kūrybinei miesto bendruomenei, būtų sudarytos sąlygos progresyvaus miesto plėtrai, būtų skleidžiamos miesto kultūros tradicijos ir kuriamos naujos jos formos“, – rašoma kreipimosi į VU dėl Zubovų rūmų dokumente.

Idėja ne nauja

Šiauliuose prieš gerą dešimtmetį bandyta įgyvendinti menų inkubatoriaus buvusiame „Elnio“ fabrike idėją. Tą kartą sulaukta aršių protestų, tarp kurių buvo ir dabartinis miesto meras, tuomet Šiaulių miesto tarybos nariu dirbęs A. Visockas.

Vis dėlto miesto kultūros bendruomenės atstovai komentaruose po mero įrašu pastebi, kad „Elnio“ sudegęs fabrikas ir Zubovų rūmai – du skirtingi klausimai.

„Elnyje“ buvo tragedija dėl neaišku kokio grunto, nes niekas jo netyrė. Čia pastatas be „chemijos“, inkubatorius čia kaip ir matosi, nors ir dalinis Rotušės formatas nieko, beveik Kaunas“, – komentavo „Šiaulių naktų“ prodiuseris Remigijus Ruokis.

Beje, jau du kartus „Šiaulių naktų“ metu Zubovų rūmuose visą savaitę žymūs šalies menininkai dirbo kūrybinėse dirbtuvėse.