Kultūra kultūroje, arba Baltijos kelias po 30-ies metų

Šiauliai

Romos Jonikienės nuotr.

Andrėja GričiutėŠaltinis: Etaplius.lt

97726

Baltijos kelio 30-mečio minėjimo atgarsiai: kai kam tai trumpas laiko tarpsnis, o kai kas jau spėjo ir užaugti, kai kas ir atsisveikinti su jaunyste bei šiuo pasauliu. Minėti tokią dieną, subrandinti jausmą ir jo neužgniaužti, kvėpuoti Laisve, tai didžiulis mūsų pasiekimas: visų tų, kurie stovėjo, tikėjo, darė daug dėl Lietuvos ateities. Taip norėtųsi, kad kalbos neliktų kalbomis, o renginiai nebūtų tik dėl to, kad reikia švęsti Lietuvos šventes.

foto-roma-jonikiene.jpg

Norėtųsi!

norėtųsi įvertinti Laisvę

norėtųsi kvėpuoti Laisve

norėtųsi brandinti patriotiškumą

norėtųsi susikalbėjimo

norėtųsi darnos ir įsiklausimo

norėtųsi!

Ilgą laiką nieko neberašiau, nes atrodė, kad tai, kas rašoma bei aprašoma tai daugiau dėl savęs. Pasidarai renginį, aprašai renginį ir perskaitai renginį. Pats sau gražus ir mielas lyg pūkuotas žaislinis meškiukas. Štai ir dabar rudenėjančiame fone sėdžiu fotelyje su šiltomis šlepetėmis, geriu arbatą, apsidengęs kojas pledu mąstau, ką čia tokio prasmingo parašyti, bet ir vėl galvoju, kad pats ir teskaitysiu, o kas aš toks?! Nei žinomas žurnaliūga, nei rimtas profesorius, tiesiog pakvaršęs diedas su įnoringais įgeidžiais. Bet yra kaip yra... gal ilgai būčiau tylėjęs, bet Baltijos kelio 30-metis pažadino iš sąstingio ne tik mane. Prisiminimai prieš 30 metų dar neišblėsę ir to jausmo neįmanoma išplėšti iš mūsų krūtinių. Jautėme laisvę, protestą, pasipriešinimą. Akyse degė ryžtas, pasitikėjimas, kovinė narsa ir viltis. Kai kas verkė, kai kas raudojo, apkabinę vaikus tikėjo jų rytojumi. Rytojus atėjo. Daug, kas gali burbėti, būti ne patenkinti, kad viskas ne taip kaip tikėjosi: jaunimas ne toks, senoliai ne tokie, o aš ar tas pats? Gyvenimas lyg Mūšos vandenėlis, nestovi vietoje, o ir meldais baigia kai kur apželti. Ką aš tokio padariau, kad laimingas, su pasitikėjimu, su džiugesiu širdyje galėčiau švęsti Dievui skirtas dienas, ar Baltijos kelio paminėjimą?! Užduok šį klausimą sau ir galbūt kitaip įvertinsi save ir aplinkoje esančius žmones. Saločių Šv. Juozapo bažnyčios parapijos kunigo Nerijaus Papirčio duonos palaiminimas Baltijos kelio minėjime suteikė rimties ir pamąstymo. Šiek tiek jutosi pasimetimas, ar aš tikrai vertas palaimintos duonos kąsnelio. Vyresnės moterėlės sukosi į nosinaites, sakydamos, kad parsiveš namo, kaip prisiminimą. Aš atvykau su Akmenės delegacija švęsti Baltijos kelio 30-mečio minėjimą prie akmens, kurio autorius salotietis Valius Remeika ir jo paminklas stovi prie Žilpamūšio sankryžos. Nudžiugino, kad ir Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas vyko kartu su mumis pasidžiaugti švente. Didžiavomės, kad mūsų delegaciją sudaro du didžiuliai autobusai. Sausio 13 – osios brolijos Akmenės skyriaus pirmininkas Viktoras Karpalovas bei Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas Klimas Inta didžiavosi, kad Akmenės paminklas vienas didžiausių įamžintų paminklų kelyje, kuris traukia ne vieno keliautojo susidomėjimą. Su mumis keliavo ir Naujosios Akmenės muzikos mokyklos kanklininkės (mok. L. Rimkuvienė) bei Naujosios Akmenės muzikos mokyklos bibrbyninkai (mok. V. Bogavičius, Alg. Gulbinas. Tačiau akys dar labiau prasiplėtė, kad mus pasitiko ne ką mažesnė delegacija: Pasvalio rajono savivaldybės vicemeras Stanislovas Kiudis, Pasvalio kultūros centro Saločių skyriaus darbuotojai, Saločių bibliotekos bibliotekininkė Daiva Jonėnaitė, Žilpamūšio poetė Janina Katauskienė, Saločių skyriaus vokalinis – instrumentinis ansamblis „Mūšos aidai“ (vad. J. Gasparėnas), Saločių skyriaus Žilpamūšio liaudiškos muzikos kapela „Ištikimi draugai“ (vad. M. Samulėnas), Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus folkloro kolektyvas „Parubežė“ (vad. St. Butkus). Prieš 30 metų susivienijo trys valstybės, o čia trys rajonai suvienyti renginio paminėjimui (Kelmės, Pasvalio, Akmenės). Tapo simboliniu ženklu mums visiems trijų valstybių vėliavų pagerbimas, kurias parūpino Andrius Almanis. Ar galima apsakyti tą jausmą, kai tris valandas praleidi harmonijoje su gamta, lietuvybe, patriotiniu jausmu širdyje, girdėdamas muziką. Buvo visko: ir prisiminimų, ir dainų, ir šokių, ir apsikabinimų, ir rūpesčių veiduose.

Šiame minėjime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataras Zigmas Vaišvila, LR seimo narys Viktoras Pranckietis. Programos metu buvo pasodinti trys medeliai – trys šermukšniai Baltijos kelio 30-čiui atminti. Mes išvažiavome pasijutę Baltijos kelio dalimi, nešdami savo širdyje sunokusią bei subrandintą šermukšnio šakelę. Palikome salotiečius, besidarbuojančius toliau, nes rugpjūčio 24-tą dieną Saločių kultūros namuose ankstų rytą laukė bėgikų, bėgančių kaip kasmet maršrutu Vilnius – Ryga – Talinas. Juos sutiks ir pasveikins Saločių seniūnas Algimantas Mašalas, Saločių bendruomenės pirmininkė Dovilė Valančienė ir Saločių Šv. Juozapo bažnyčios kunigas Nerijus Papirtis, muzikos akordais pasitiks Gintas Kačerauskas, o poetinės eilės vėl skambės iš Saločių bibliotekos bibliotekininkės Daivos Jonėnaitės lūpų.

Arbata baigia atšalti, lietus barbena į langą. Įdomu, koks jaunimas užaugs dar po 30 metų. Gyvename toliau! Norėtųsi gyventi!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt