Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Itin aktuali vyresnio amžiaus pacientų problema yra griuvimų rizika. Pagal medicinos statistikos duomenis, 33 proc. žmonių, kurių amžius 65-80 metų, ir bemaž 40 proc. žmonių, vyresnių nei 80 metų, griūna kasmet. Deja, sveikatos priežiūros specialistai sužino tik apie kas antrą patirtą griuvimą.
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus, siekiant išvengti pacientų griuvimų rizikos, ligoninėje imta taikyti šiuolaikiškus būdus.
„Griuvimų problema itin aktuali sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi vyresnio amžiaus pacientai. Jų sveikatos būklę gali dar labiau komplikuoti įvairios griuvimų pasekmės. Ekspertai pabrėžia, kad net iki 60 proc. vyresnio amžiaus pacientų griuvimų gali baigtis šlaunikaulio kaklelio, viršutinių galūnių lūžiais, galvos smegenų traumomis, paviršiniais pažeidimais, susimušimais, nusibrozdinimais ar psichologiniais išgyvenimais. Taip pat svarbu pabrėžti, kad griuvimų rizikos įvertinimas yra kaip dar vienos patologijos nustatymas, nes vyresniame amžiuje vykstantys fiziologiniai senėjimo pokyčiai (pažinimo funkcijų, pusiausvyros blogėjimas, raumenų jėgos, mobilumo mažėjimas, judėjimo aparato pokyčiai bei reakcijos laiko sulėtėjimas) daro įtaką griuvimų rizikai. Ne mažiau svarbūs yra ir vartojami vaistai gretutinėms ligoms gydyti. Jie irgi lemia pusiausvyros praradimą bei griuvimą“, - sako ligoninės, kurioje daugiau nei 80 proc. visų atvykstančiųjų gydytis yra vyresni nei 65-erių, vadovas.
Pasak Kauno klinikų pranešimo, žinodami griuvimų riziką, medikai gali pacientus intensyviau stebėti, dar labiau individualizuoti sudaromą reabilitacijos planą bei parinkti kineziterapijos programą, sumažinančią griuvimų riziką. Nustačius tokią riziką ir suteikus reikalingų žinių, kaip apsisaugoti ir nepargriūti, sukurti saugią aplinką namie ar kaip saugiai atsistoti nugriuvus, pacientas tampa saugesnis ir ligoninėje, ir grįžęs namo.
Nuo 2018-ųjų gegužės Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje visiems atvykstantiems pacientams įvertinama griuvimų rizika. Iki metų pabaigos įvertinta beveik 1000 pacientų, iš kurių 26,9 proc. nustatyta maža, ir 16,3 proc. - didelė griuvimo rizika. Pacientams, patekusiems į didesnės rizikos grupę, ant rankos buvo dedama apyrankė. Griuvimo rizika nurodoma ir medicinos dokumentuose, todėl į paciento stebėseną įsitraukdavo ne tik gydytojas ar palatos slaugytoja, bet visa reabilitacijos komanda: ergoterapeutas, konsultuojantis dėl saugios aplinkos, ir kineziterapeutas dėl reikiamų pratimų. Į priežiūrą aktyviai įsitraukia netgi slaugytojos padėjėja ir palatos priežiūros specialistė, kurios palatą ir vonios kambarį tvarko pagal pateiktą aprašą, pacientus lydi į procedūras.
„Pastebėjome, kad dažniausiai pacientai nugriūva vonios kambaryje. Tai - vieta, kurioje pacientams, kaip jie įvardija, susipina kojos ir jie paslysta. Tai matydami, nusprendėme parengti atmintines: kokius pratimus, gerinančius koordinaciją, atlikti. Priminėme, kad apie savo būklę pacientas turi informuoti ne tik gydytojus, bet ir šeimos narius. Taip pat - kaip svarbu sekti savo būklę, reguliariai tikrintis klausą, regą ir atitinkamai naudoti korekcines priemones bei pasirūpinti saugia namų aplinka“, - pasakojo prof. R. Kubilius.
Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, pasak Kauno klinikų pranešimo, griuvimo rizikos vertinimas laikomas priemone, padedančia pasirūpinti paciento saugia aplinka ne tik gydymo įstaigoje, bet ir sugrįžus jam į namus. Svarbu, kad tai padėjo išspręsti ir kitas problemas, pavyzdžiui, per didelį benzodiazepinų skyrimą ir vartojimą.
„Įsitikinome: norint sumažinti griuvimų skaičių, turime stebėti paciento vartojamų vaistų sąrašą. Griuvimų rizikos valdymas mums padėjo imtis ir kitos problemos sprendimo. Pradėjome identifikuoti pacientus su senatviniu silpnumo sindromu (angl. frailty). Tai tokia vyresnio amžiaus žmonių būklė, kai dėl su amžiumi susijusių pokyčių, mažėjančio fiziologinio rezervo, tampa neefektyvus organų funkcijos gebėjimas susidoroti su stresoriais. Įrodyta, kad frailty sindromas daro įtaka kardiologinės reabilitacijos efektyvumui, ir į šią būklę turi būti atsižvelgiama sudarant reabilitacijos programą. Įvairių tyrėjų duomenimis, senatvinio silpnumo sindromas pasireiškia 80 proc. pacientų, kuriems atliekamos širdies chirurgijos vožtuvo protezavimo operacijos. Šios būklės identifikavimas, mitybos bei individualizuotų reabilitacijos priemonių taikymas gali ženkliai pagerinti sveikatos būklę. Tačiau visos naujovės nebūtų efektyvios, jeigu ne žmonės, kurie kartu mokėsi ir stengėsi dėl didesnio pacientų saugumo“, - teigia prof. R. Kubilius - Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas.
Anot Kauno klinikų, dabar siekiama, kad per informacinę sistemą visa Kauno klinikų bendruomenė griuvimų rizikos vertinimą standartizuotai galėtų inicijuoti kiekvienam ligoninėje gydomam pacientui. Kitas projektas, kuris laukia, - senatvinio silpnumo sindromo projektas.
ELTA