Kuktiškėse – dvyliktasis poezijos pavasaris

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

219327

Į Elenos ir Antano sodybos kiemą Kuktiškėse baltojo garnio sparnais atskridusi dvyliktoji poezijos skaitymų šventė neišsigando gūsingo vėjo ir šaltu lietumi prapliupti grasinančių debesų.

Foto galerija:

Šeimininkė Vijolė Petrauskienė šventę pradėjo nesename rinkinyje išspausdintu eilėraščiu „Debesėlis“, šventės dalyvius ir rengėjus pasveikino LR Seimo nario Gintauto Palucko patarėjas Paulius Čyvas, Kuktiškių seniūnas Aistis Kukutis.

Poezijos skaitymai šiemet prasidėjo proza – pirmieji Genovaitės Šnurovos skaitomą novelę „Sunki apsisprendimo valanda“ iš spaudai ruošiamos dar pavadinimo neturinčios knygos išgirdo poezijos šventės dalyviai. Ilgametė laikraščio „Utenis“ žurnalistė Genovaitė gerai žinoma ne tik miestelio gyventojams – ji yra išleidusi ne tik grožinės literatūros, bet ir šio krašto istorijos knygas.

Šventėje muzikavo dažnos kuktiškiečių viešnios, Utenos muzikos mokyklos dėstytojos Audronė Misiukaitė ir Renata Buzėnaitė, o Knygų prieglaudoje, buvo eksponuotas nuotraukų ciklas supažindinantis su trimete Utenos kamerinio teatro istorija.

Romantiškai eilėraščiu „Šį rytą noriu apkabint pasaulį“, nuteikė ilgametės „Moko“ teatro aktorės tauragniškės Valdos Žebelinėspoezija, eilėraščius deklamavo iš Kuktiškių kilusi, dabar Vilniuje gyvenanti saviugdos trenerė Kristina Dorofėjė, kartu su savo vyru Lietuvos kariuomenės kariškiu praeitais metais vaikams surengusi įdomią vienos dienos šiek tiek sukarintą stovyklą.

Dėmesingai išklausyti labai įdomūs Utenos literatų klubo „Verdenė“ narės Rimos Lekandrienės eilėraščiai, o nuolatinė šios šventės dalyvė Dalė Bubulienė skaitė pačius naujausius savo eilėraščius. Vienas jų skirtas aktualiausiai šių dienų temai - Ukrainos karui.

Poezijos pavasarių legenda, žurnalistas – emeritas Romualdas Valančiūnas, perdavęs nuoširdžiausius linkėjimus nuo nesenai aštuoniasdešimtmetį atšventusio poeto ir režisieriaus nepataisomo romantiko Vyganto Varnecko, skaitė eiles aukštinančias gamtą, motiną, Tėvynę ir kalbą, eiliuotą sveikinimą socialinei darbuotojai Žydrūnei. Labiausiai klausytojams patikusio politinio pamfleto pora posmų drįsiu pacituoti:

Gyvenimas mano žydėjo,

Kai basas mokyklon ėjau.

Jie man komunizmą –žadėjo.

Prie ruso man buvo geriau.

Aš savo galvos neturėjau

Bet viską, ką liepė dariau.

Kadangi galvos nereikėjo,

Prie ruso man buvo geriau.

Laikraščio „Utenos diena“ redaktorius Vytautas Ridikas atsivežė naujausią laikraščio numerį, kuriame nesenai Anapilin išėjusio draugai dalinosi prisiminimais apie anot redaktoriaus „meno reiškinį“ Klemensą Kupriūną, padovanojo žurnalo „Indra“ numerius, su LDK Gedimino ordininko Algirdo Vyžinto suburto vyrų kvarteto „Smetoniški berniokai“ kuriame dainavo Algirdas Vyžintas, Antanas Čiužas, Albinas Vanagas ir Juozas Leipus nuotraukomis.

Dalyviai tylos ir susikaupimo minute pagerbė Klemensą Kupriūną ir išėjusius menininkus.

Profesorius muzikologas Algirdas Vyžintas, švęsdamas devyniasdešimtmetį savo veiklą apibudinęs „visa Lietuva manęs pilna buvo“ kalbėjo apie muziką: ši popietė man ilgam išliks šventa. Padaryti Lietuvos knygų prieglaudą sukelia daug minčių. Gal knyga sugrįš į mūsų jaunimo rankas. Toks pasibuvimas turi tam tikrą poveikį, kuris išlieka. Šiandien prieglaudai norėjau pateikti savo paskutinę knygą „Lietuviška birbynė muzikos pasaulyje: prezentacija ir nerimas“, tačiau knygos per klaidą neatsivežiau.

Esu vienas tų, kurie šiuos instrumentus studijavo, mąstau apie šio krašto muzikinę kultūrą, apie aukštaičių ir baltų bei sėlių originalias kultūras, sėlių žemės sutartines, kurias kaip mišias giedodavo tik sėlių žemėje.

Lietuva buvo viena muzikaliausių šalių – kiekvienoje šventėje, kiekvienoje šeimoje skambėjo tautinė daina.

Esu užkietėjęs tautinės muzikos atstovas. Knyga "Povilas Samuitis ir lietuviška birbynė" skirta chromatinės birbynės išradėjui. Rašiau todėl, kad birbynė – piemenų instrumentas , buvo labai iškultivuota ir ištobulinta. Kai Pranas Serva praeito amžiaus viduryje pagamino birbynę muzikinis pasaulis nuščiuvo: 1957 metais šeštajame pasaulio jaunimo ir studentų festivalyje Maskvoje paskelbus tarptautinį tautinių muzikos instrumentų konkursą „Lietuvos“ ansamblio kamerinė grupė su solistu Virgilijumi Noreika pateikė žiupsnelį tikros lietuviškos sutartiniškos daininės medžiagos ir iš šimto pasaulio kolektyvų birbynė, kuria grojo Pranas Tamošaitis į Lietuvą grįžo su auksiniu laureato medaliu.

Dabar Lietuva užmiršta šį kuklų melodinį instrumentą: kėdės koją su dešimčia skylučių, be jokių klapanų ir jokių pagražinimų.

Visai nesenai sužinojau, kad lietuviška birbyne groja Paryžiuje gyvenanti klarnetininkė, rengia birbynės rečitalius. Pasaulis susižavėjęs, kameriniai ansambliai šiuo instrumentu groja dėl tembro ir improvizacinių galimybių.

Labai gerai, kad kuktiškietis Gediminas Kaušylas, būdamas šio instrumento virtuozas, propaguoja instrumentą.

Gerbiu lietuvišką instrumentinę muziką, nes šio krašto paslaptingosios sutartinės, kalbant muzikiniais terminais sekundinės polifonijos darna pasireiškia tik čia, šiaurės rytų Lietuvoje. Turime didžiuotis, kad lietuviški pučiamieji instrumentai (pvz. ragai) yra keletu tūkstančių metų senesni už graikišką Pano fleitą.

Antano Čiužo studentas, akademikas Arvydas Matulionis prieš kelis metus deklamavęs pirmąjį savo sukurtą eilėraštį šį kartą nustebino leidyklos „Utenos Indra“ išleista dar spaustuvės dažais kvepiančia ir du kilogramus sveriančia „Mano pasaulio žmonių autografai“ knyga, kurios egzempliorius padovanojo Romualdui Valančiūnui, laikraščio „Utenos diena“ redakcijai, knygų prieglaudai, o vieną knygą pardavė aukcione pinigus pervedant Ukrainos rėmimo fondui.

Šventei artėjant prie pabaigos eiles skaitė linkmeniškė Vida Balčiūnienė, muzikantės sudainavo bis'ui, ir visi pavėsinėje draugiškai ragavo tikrai didelį ir tikrai skanų tortą.

Poezijos pavasario šventė, gimusi supažindinti kuktiškėnus ir Kuktiškių svečius su naujausiais krašto ir Lietuvos poetų kūriniais, pamažu transformuojasi virsdama kur kas visapusiškesniu kultūriniu reiškiniu: atsiranda vietos prozos kūriniams, muzikai, šokių kolektyvams, teatro spektakliams, į renginį atvažiuoja meno ir mokslo žmonės, rengiamos parodos. Knygų prieglaudos kiemelyje vykstančioje šventėje šiemet nebuvo nė vieno „profesionalaus“ poeto – savo eiles skaitė kasdienybėje jausmų ir žodžių gintarėlius randantys žmonės.

Per dvylika metų šventė nevirto rutininiu reiškiniu, kinta forma, šventė plečiasi ir tobulėja.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt