KTU alumnai siekia, jog aukštojo mokslo pertvarka būtų vykdoma vadovaujantis Lietuvos interesais

Šeštadienį, birželio 3 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacija visus Universiteto alumnus pakvietė į sugrįžtuvių renginį. Toks renginys, Lietuvoje vykstantis pirmą kartą, buvo skirtas ne tik registruotiems nariams, bet visiems Universiteto absolventams, kurių skaičius viršija 144 tūkstančius. Sugrįžtuvėse, visuotinio susirinkimo metu, buvo pareikštas susirūpinimas dėl šalyje vykstančios švietimo sistemos pertvarkos eigos.

Alumnai – organiška Universiteto bendruomenės dalis, gyvybingas jos ryšys su išoriniu pasauliu. KTU alumnai dirba versle ir veikia politikoje, yra aktyvūs piliečiai ir svarbūs kultūros, mokslo ir meno paveldo kūrėjai. Todėl jų balsas ypač svarbus sprendžiant klausimus, susijusius ne tik su švietimo sistemos struktūra, bet ir su Lietuvos ateitimi.

„Alumnų balsas turi būti girdimas ne tik universitete, bet ir plačiojoje visuomenėje. Į jį turėtų reaguoti ir valdžios atstovai, o tai ypač svarbu šiandien, kai Lietuvoje vyksta aukštojo mokslo sistemos pertvarka“, – sakė KTU alumnų sugrįžtuvių metu vykusiame visuotiniame alumnų susirinkime išrinktas naujasis asociacijos prezidentas Arūnas Laurinaitis.

KTU Cheminės technologijos fakulteto absolventas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, įmonės „Averditum“ direktorius užtikrino susirinkusiuosius, jog laiko ir užsidegimo vykdyti naujosioms pareigoms jam tikrai užteks.

„Vienu savo karjeros momentu esu buvęs 30-ies dukterinių įmonės bendrovių valdybos pirmininkas. Niekada neveikiu vienas, esu komandinio darbo šalininkas. Alumnų asociacijos veikloje visi valdybos nariai sutarsime dėl bendros veiklos, jeigu dirbsime sistemiškai, pasieksime visko, ko siekiame“, – teigia A. Laurinaitis, daugelį metų buvęs vienu iš bendrovės „Achema“ vadovų.

Sėkmės naujajam prezidentui linkėjo dvi kadencijas baigęs alumnų prezidentas, bendrovės „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Kaunas turi potencialo įsteigti stipriausią Baltijos šalyse universitetą

Visuotino alumnų susirinkimo metu buvo ne tik išrinkta naujasis prezidentas, valdyba, bet ir vyko aktyvi diskusija apie aukštojo mokslo pertvarką Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo KTU rektorius Petras Baršauskas, kadenciją baigęs D. Misiūnas, naujasis alumnų asociacijos prezidentas Arūnas Laurinaitis. Diskusiją moderavo KTU senato pirmininkas Rytis Krušinskas.

„Esame atlikę išsamius skaičiavimus – sudėjus visų penkių Kauno universitetų rezultatus, tokio jungtinio universiteto mokslo potencialas būtų pats didžiausias Lietuvoje. Galėtume siekti lyderystės Baltijos šalyse, turime fantastišką potencialą. Tačiau tam trys didieji Kauno universitetai turėtų sutarti dėl tikros sinergijos, sukurti stiprų junginį“, – kalbėjo P. Baršauskas.

Pasak KTU rektoriaus, šiandien kiekvienoje specialybėje būtinas tarpdiscipliniškumas – tiek sportininkas, tiek agronomas ar mokytojas turi būti susipažinęs tiek su naujausiomis mokslo žiniomis, tiek turėti galimybę atlikti tyrimus su naujausia technologija, pavyzdžiui, esančia KTU „Santakos“ slėnio laboratorijose.

„Ar mūsų šalis gali leisti sau turėti tokio lygio laboratorijas kiekviename universitete?“, – retoriškai klausė P. Baršauskas. Pasak jo, šiandien labiausiai liūdina tai, jog dialogas tarp potencialių partnerių nevyksta dėl šališkų interesų.

Pritarimą universiteto pozicijai išreiškė rezoliucija

Diskusijoje buvo kalbama ir apie Seimo pasiūlymus naikinti išorinį universitetų valdymo organą – tarybas. Verslo atstovai – D. Misiūnas ir A. Laurinaitis – vienbalsiai teigė, jog toks sprendimas būtų neteisingas.

„Dabartinė tvarka, kai taryba ir senatas atstovauja dvi dedamąsias – tą, kuri ruošia studentus, ir tą aplinką, iš kurios ateina ir į kurią jie eina, atsiranda harmonija. Nenoriu sutikti, kad atėjusieji iš verslo turi kažkokių interesų. Atvirkščiai – kiekvienas, atėjęs į tarybą, stengiasi atiduoti tai, kas geriausia, padėti išsigryninti veiklos kryptis ir padėti suartėti universitetui su absolventams su jų gyvenimo dalimi“, – teigė A. Laurinaitis.

Misiūnas kalbėjo apie socialinių partnerių atsakomybę ir įsipareigojimą, kurį jie jaučia prisidėdami prie kokybiškų studijų, kurios leidžia parengti profesionalius specialistus, kurie kurs Lietuvos ateitį.

„Žiūrėdamas į ateitį norėčiau, kad Lietuva būtų ta šalis, kurios universitetuose viso pasaulio talentai nori mokytis, kur aukščiausio lygio mokslininkai siekia dirbti, kur verslas glaudžiai bendradarbiauja su mokslu, kurdamas inovacijas“, – teigė D. Misiūnas.

Diskusijos pabaigoje alumnai išreiškė paramą KTU diskusijoje dėl aukštojo mokslo pertvarkos Lietuvoje –priimta rezoliucija. Joje teigiama, jog KTU alumnai išreiškia susirūpinimą dėl to, jog aukštojo mokslo pertvarką mūsų šalyje siekiama vykdyti remiantis kiekybiniais, ne kokybiniais kriterijais. KTU alumnai pateikė pasiūlymų, kaip turėtų būti vykdoma aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje.

KTU alumnų sugrįžtuvės – nauja tradicija

KTU alumnų sugrįžtuvėse Universiteto absolventai buvo kviečiami aplankyti savo fakultetus ir pamatyti, kaip šie pasikeitė: kokias laboratorijas, muziejus įkūrė bei sudalyvauti KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančiose ekskursijose po ten įsikūrusias laboratorijas. Sugrįžtuvės – tai galimybė susitikti su savo mylimais dėstytojais, dekanais, pabendrauti su buvusiais kurso draugais, pasidalinti prisiminimais.

Pasak Asociacijos koordinatorės Rimantės Hopenienės, nors tokie renginiai yra ypač populiarūs JAV, Lietuvoje ir, apskritai, Europoje nėra susiformavusių alumnų veiklos tradicijų.

„Ši kultūra klesti už Atlanto – Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur geriausiomis laikomos tos aukštosios mokyklos, kurios parengia sėkmingus žmones, kurie vėliau tampa mecenatais, galinčiais finansiškai prisidėti prie savo alma mater gyvavimo“, – teigia R. Hopenienė.

2011 metais susikūrusi Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacija šiandien vienija daugiau kaip 1 tūkst. registruotų narių. Ji jau turi savo veidą, prekės ženklą, vykdo tęstines veiklas ir džiaugiasi savitomis, kasmet pasikartojančiomis tradicijomis. Viena iš tokių tradicijų, viliamasi, taps sugrįžtuvių renginys.