KT sprendimas dėl partnerystės vėl suskaldė Lietuvą – vieni džiaugiasi, kitiems šiaušiasi plaukai

Konstitucinio Teismo sprendimas, leidžiantis per teismus registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, sukėlė diskusijų audrą Lietuvoje. Kol vieni sveikina tokį sprendimą, kiti tikina, kad tai yra absoliutus Konstitucinio Teismo savivaliavimas.

Konstitucinio Teismo sprendimas, leidžiantis per teismus registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, sukėlė diskusijų audrą Lietuvoje. Kol vieni sveikina tokį sprendimą, kiti tikina, kad tai yra absoliutus Konstitucinio Teismo savivaliavimas.

„Alfa taško“ laidoje susikirto skirtingose barikadų pusėse esantys politikai – Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Sinica.

T. V. Raskevičius sakė nesitikintis, kad šis Seimas sugebės priimti partnerystę reglamentuojantį įstatymą, tačiau pasidžiaugė, kad bent jau per teismus tos pačios lyties asmenys galės pasinaudoti savo teisėmis ir pareigomis. O V. Sinica suabejojo KT autoritetu ir teigė manantis, kad teismas atėmė iš Seimo galimybę spręsti šį klausimą.

– Po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo daug reakcijų. Tiek iš jūsų paties, tiek iš LGBT bendruomenės, tiek ir iš oponentų. KT išvadą vadintumėte istoriniu sprendimu?

T. V. Raskevičius: Sakyčiau, kad sprendimas yra istorinis. Po KT sprendimo Lietuvai buvo labai gera diena, nes valstybė tapo saugesnė ir teisingesnė visiems jos žmonėms. Šis kreipimasis į KT buvo praėjusios Vyriausybės, inicijuotas Laisvės partijos politikų. Pradėjome kalbėti apie galimybę kreiptis į KT praėjusių metų sausį, matydami, kad perspektyvos priimti Civilinės sąjungos įstatymą Seime darosi vis neaiškesnės. Modeliuodami tą kreipimąsi, prognozavome ir galimus scenarijus, KT poziciją. Galiu pasakyti, kad sprendimas pralenkė net pačius pozityviausius mūsų vertinimus.

KT padarė tris svarbius dalykus. Visų pirma, visiems laikams užbaigė diskusiją, ar tos pačios lyties poros yra šeima. Teismas pasakė, kad taip, ir tokios poros nusipelno Konstitucijoje įtvirtintos šeimos gyvenimo apsaugos. Antra, teismas pasakė, kad būtina įstatymu sureguliuoti ne tik turtinius tokių šeimų santykius, bet ir neturtinius. Tai reiškia, kad visos teikiamos alternatyvos ar spekuliacijos apie artimo ryšio įstatymo projektą, kaip galimai patenkinantį tokių porų poreikį būti teisiškai pripažintoms, Konstitucinio Teismo buvo išmestos pro langą.

Aš stebiuosi, nes klausiau prezidento Gitano Nausėdos interviu nacionalinio transliuotojo eteryje ir jis vėl kalba apie artimo ryšio įstatymą, nors KT aiškiai pasakė, kad to nepakanka. Trečias svarbus aspektas, ką padarė KT, tai iš esmės įgalino partnerystės institutą čia ir dabar. Tos pačios ar skirtingos lyties poros jau šiandien gali kreiptis į teismą su prašymu registruoti partnerystę ir jis bus patenkintas.

– Kaip atrodo tokia registracija per teismą praktikoje? Kokias garantijas tai suteikia?

T. V. Raskevičius: Šiuo metu Lietuvoje yra per 60 teisės aktų, kurie numato teises ir pareigas partneriams arba asmenims, esantiems registruotoje partnerystėje. Problema su tomis normomis buvo ta, kad nebuvo praktinio įrankio, kaip tą partnerystę užregistruoti. Dabar tokia registracija teismo keliu yra leidžiama. Žmonės, pavyzdžiui, gavę teismo verdiktą ir užregistravę savo civilinės būklės aktą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad jie yra partneriai, galės pradėti naudotis įstatymo garantijomis.

Pavyzdžiui, teisė gauti paramą įsigyjant pirmąjį būstą įstatyme yra numatyta ir partneriams. Tai tokia lengvata bus galima naudotis. Problema bus ta, kad, susidarius didesniam skaičiui partnerystę per teismus registruojančių asmenų, valstybei bus sudėtinga tokius asmenis apskaityti, nes nebus atitinkamo registro. Tam, kad atsirastų registras, turi būti įstatymas ir teisinis pagrindas. Man bus įdomu pamatyti, kaip dėl valstybės įstatymų leidėjų neveikimo, susidarius tokiai situacijai, bus tikrinama, ar žmonės, norintys sudaryti santuoką, nėra anksčiau teismo keliu pripažinę sau partnerystės.

– Manote, kad prasidės masinis partnerystės registravimas?

T. V. Raskevičius: Manau, kad per artimiausius kelis mėnesius turėsime pirmąją registraciją. Tai bus tikrai labai paprastas teisinis procesas. Susiformavus tam tikrai praktikai, tai tikrai bus labai greiti ir šabloniniai teismų sprendimai.

– Pone Sinica, jūs buvote ir savo rinkėjams, ir apskritai politika besidomintiems žinomas kaip oponuojantis tiek tos pačios lyties asmenų santuokai, tiek galų gale ir partnerystei. Pirmiausia išsiaiškinkime, ar patekus į Seimą jūsų nuostatos nepasikeitė.

V. Sinica: Ne, būtų baisus dalykas. Tikrai nepasikeitė nuostatos patekus į Seimą ir tikrai nepasikeitė nuostatos po šio baisaus Konstitucinio Teismo sprendimo.

– Jūs kvestionuojate paties teismo sprendimą?

V. Sinica: Žinokite, po pastarųjų kelių sprendimų jau ne tik pačius sprendimus, bet paties teismo autoritetą teks kvestionuoti. Ir man atrodo, kuo toliau, tuo plačiau visi tai suvoksime. Tokie sprendimai veda į konstitucinę krizę, jais teismas nusišluosto kojas ir į visuomenę, ir į Konstituciją, ir į Seimą, ir į teisės viršenybės principą. Į tautą nusišluostomos kojos, nes teismas sprendime leidžia sau pasakyti, kad visuomenės stereotipais grįstos nuostatos negali būti pagrindu teisiniam reguliavimui šalyje. Čia yra įspūdinga dėl dviejų priežasčių.

Viena, kas turi teisę ir autoritetą spręsti, kurios tautos nuostatos yra stereotipai, o kurios ne? Tai tiesiog burtažodis paniekinti kitaminčiams, kad ir kiek jų būtų visuomenėje. Iš kitos pusės, demokratinėje valstybėje tauta turi absoliučią teisę spręsti savo bendro gyvenimo taisykles ir sprendžia remdamasi tuo, kuo nori spręsti.

O Konstitucinis Teismas sau leidžia pasakyti, kad tauta nespręs, o mes pasakysime, ką spręsti galima, o ko ne. Jau ne pirmą kartą apvertinėjamas Konstitucijos tekstas, randama, ko ten nėra arba kam tiesiogiai prieštarauja esamas tekstas. Teismas reikšmingai susiaurina Seimo laisvę, teisę ir galimybę spręsti šiuo atveju šeimos santykių reguliavimą, kitais atvejais kitų santykių reguliavimą. Seimas yra ta institucija, kuri turi nuspręsti, kaip bus sureguliuota tai, ko Konstitucijos tekstas tiesiogiai nereguliuoja. Akivaizdu, kad tokių dalykų kaip partnerystė ne tik nereguliuoja, jų išvis nėra Konstitucijos tekste. Ten nėra daugybės sąvokų, kurios yra naudojamos teismo sprendimuose ir kuriomis yra grindžiami sprendimai.

Pora, tolerancija ir panašūs dalykai yra kylantys ne iš Konstitucijos. Konstitucija, pavyzdžiui, porų santykių kaip tokių niekaip nereguliuoja, ji reguliuoja šeimos santykius. Poros egzistuoja, niekas jų nei varžo, nei skatina, nei joms padeda valstybė. Poros tiesiog yra mūsų visuomenės gyvenimo reiškinys.

Na, ir pagaliau teisės viršenybės principas. Čia ir ponas Raskevičius, ir to paties KT teisėjai, vienas iš aktyviausių šito projekto sprendimo autorių, spėčiau, ponas Mizaras, su dideliu džiaugsmu komentuoja, kad dabar žmonėms bus galima tiesiogiai kreiptis į bendrosios praktikos teismus ir kiekvienam asmeniniam atvejui pasitvirtinti partnerystę. Nepaisant to, kad teisės akto, kuris ją reguliuotų ir įteisintų, nėra. Mes dabar džiaugiamės ir skatiname, ir laidose vos ne aiškinama, kaip tą reikia daryti, apeidinėti įstatymų leidėją, naudotis tuo, kad įstatymų leidėjas tokio instituto nėra sukūręs, bet štai galima apsieiti ir be to. Konstitucinis Teismas dabar pasako, kad nors įstatymų leidėjas nesukūrė tokios teisės, bet mes jums ją duodame, eikite ir darykite tai, ko įstatymai Lietuvoje neleidžia.

T. V. Raskevičius: Aš pono Sinicos pasvaičiojimus galiu vertinti tik kaip tam tikrą demagoginę retoriką. Tik atkreipsiu dėmesį į keletą faktiškai netikslių išsakytų teiginių.

Pavyzdžiui, buvo bandoma sakyti, kad esą asmenų teisių užtikrinimas teismo keliu yra įstatymo pažeidinėjimas. Priminsiu gerbiamam prelegentui, kad įstatymų leidėjas 2003 m. priimdamas Civilinį kodeksą ten numatė partnerystės institutą ir būtent įstatymų leidėjo neveikimas priimti įgyvendinimo tvarką numatančius įstatymus sukūrė šią teisinę situaciją, kurioje dabar esame.

Seimas turėjo 24 metus išspręsti šį klausimą, piktavališkai to nedarė, todėl KT ir pripažino prieštaravimą Konstitucijai. O bandymai diskredituoti Konstitucinį Teismą, jo priimamus sprendimus yra tiesiog bandymai kryptingai skatinti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies institucijomis. Aš paraginčiau gerbiamą Seimo narį to nedaryti, ypač atsižvelgiant į jautrią geopolitinę situaciją, nes Lietuvos gyventojų nepasitikėjimas ir jo skatinimas daro mūsų valstybę nesaugią.

V. Sinica: Konstitucinis Teismas proaktyviai peržengė savo įgaliojimus ir ėmėsi spręsti dalykus, kurių jam nepriklauso spręsti, atimdamas tas galimybes iš Seimo. Naudojant T. Raskevičiaus retoriką, galima sakyti, kad yra skatinamas nepasitikėjimas pačiu Seimu kaip neva institucija, kuri nesusitvarko su savo funkcijomis, kurios jai priskirtos Konstitucijos.

Tas reguliavimas, kuris sukurtas prieš 20 metų, šiandien teisiškai yra pasenęs. Tai teismas po tiek laiko nusprendžia, kad privalo įsigalioti teisiškai pasenęs ir kitų nuostatų nebeatitinkantis senas sprendimas, kurio kabėjimas, pavadinkime, buvo klaida. Tą klaidą galima spręsti liepiant jam įsigalioti, nors tokios teisės, mano galva, ją prisiėmęs Konstitucinis Teismas neturi. Arba klaidą galima spręsti tiek atšaukiant tą sprendimą, tiek priimant naujus kelius, naują reguliavimą, apie ką, panašu, pasisakė ir Seimo pirmininkas, reaguodamas į KT sprendimą. Dabar yra reikalinga diskusija, kaip šitą aklavietę išspręsti.

T. V. Raskevičius: Klausimas yra išspręstas. Jūs, manau, diskutuosite toliau atgal, nes bandote ne spręsti klausimą, o jį vilkinti. Tuo metu poros registruos partnerystę teismų pagalba, naudosis 60-yje teisės aktų numatytomis teisėmis ir pareigomis. Jūs neturite įgaliojimų remiantis teisėtų lūkesčių principu tą teikiamų teisių ir pareigų apimtį kažkaip siaurinti.

– Matydamas KT sprendimo vertinimus iš įvairių politikų, tikite, kad šiame Seime gali atsirasti tą sprendimą įgyvendinantis įstatymas?

T. V. Raskevičius: Netikiu. Tai sakau remdamasis savo asmenine patirtimi, kaip ketverius metus bandęs priimti Civilinės sąjungos įstatymą Seimo narys. Vienintelis galbūt racionalus ir politiškai efektyvus būdas dabartinei valdančiajai daugumai būtų imtis senojo Civilinės sąjungos įstatymo, kuris jau yra privestas iki paskutinio balsavimo. Jeigu valdantieji pasirinks kitą būdą, vėl bandys sukurti kažkokį Frankenšteiną, ribojantį partnerių teises ir pareigas bei pradės įstatymo projekto svarstymą nuo nulinės stadijos, tai mes turėsime tą pačią kultūrinių karų situaciją.

Ponas Sinica, aš ir kiti vėl diskutuosime apie tuos pačius teisinius reguliavimus. Ir vėl tas susiskaldymas visuomenėje tęsis, bet šalia to tos pačios lyties ar skirtingos lyties poros teismų pagalba realizuos savo teisę į partnerystę, tokiu būdu tik artindami klausimo sprendimą iki to taško, kaip jis turi būti išspręstas.

– Nepaisant to, ar jūs asmeniškai sutinkate su KT sprendimu, ar ne, per teismus partnerystės registracija bus leidžiama. Ko jūs bijote ir kokias rizikas dėl to matote?

V. Sinica: Yra naivu kalbėti apie tai, kad subyrės Lietuva, sugrius dangus, iširs šeimos ir t. t. Ne todėl suyra šeimos, kad yra priimamos skirtingos, naujos, išplėstinės šeimos sampratos. Normalus žmogus, kuriam rūpi ne tik jo asmeninis gyvenimas, bet ir valstybė, kurioje jis gyvena, ir normos, ar jos teisingos, ar ne, kelia sau klausimą, ar teisingai yra suvokiama šeima mano valstybėje.

Ir jeigu neteisingai, jeigu tai prieštarauja jo suvokimui ir, tiesą sakant, visos mūsų civilizacijos suvokimui, visais laikotarpiais visose šalyse Konstitucinis Teismas pavadina tai stereotipais. Tai ne stereotipai, o mūsų Vakarų civilizacijos suvokimas, kas yra šeima. Normaliam žmogui, kuriam rūpi ne tik jo asmeninis gyvenimas, rūpi ir tai, kad valstybėje galiotų teisinga norma, atitinkanti žmonių prigimtį ir tiesą. Tai ir yra paminta šiuo KT sprendimu. Ir dėl to Seimas dabar, be abejo, turės gerą galvosūkį, kaip jį išspręsti.