Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LGBT eitynės / Pixabay
Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA
Su prašymu į KT įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų konstitucingumą šių metų vasarį kreipėsi Vyriausybė.
Vyriausybė praėjusiais metais siūlė Seimui išbraukti iš minėto įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams skleisti informaciją, kuria niekinamos šeimos vertybės ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata. Šiuo siūlymu siekta sureaguoti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad taikydama minėtą nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.
Ministrų kabinetas siūlė atsisakyti nuostatos, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie kitokią, nei Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtintą santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą. Parlamentas Vyriausybės siūlymui nepritarė.
Dar iki sprendimo Seime prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog šios pataisos priėmimas reikštų „žalios šviesos uždegimą niekinti šeimą“.
2023 m. EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą saviraiškos laisvę, apribodama N. Macatės knygos „Gintarinė širdis“ leidybą. Dviejose iš šešių knygoje esančių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.
Minėtą knygą 2013 me. išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių jos platinimą sustabdė. Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų.