Grąžintas Seimo narių prašymas įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimo atitikimą Konstitucijai

Lietuva

Konstitucinis Teismas. Dainiaus Labučio, ELTA nuotr.

Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA

307833

Konstitucinis Teismas (KT) pranešė grąžinantis grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar sprendimas drausti kailinių žvėrelių verslą neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo.

Kaip nurodoma KT pranešime, parlamentarų grupės kreipimasis grąžintas, nes šis neatitiko reikalavimų, o jo autoriai tinkamai nepagrindė savo teiginio, kad rengiant draudimą numatančias pataisas buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra.

„Konstatavęs, kad prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimų, KT jį grąžino pareiškėjai. Pagal įstatymą, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai“, – rašoma KT pranešime.

Šių metų pavasarį Seimo narių grupė kreipėsi į KT, prašydami išaiškinti, ar įsigaliojęs kailių fermų draudimas atitinka Konstituciją. Parlamentarai iškėlė klausimą, ar šis įstatymas neprieštarauja nuostatoms ginančioms asmeninį turtą ir verslą.

Kaip anksčiau sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Viktoras Pranckietis, kvestionuojama, ar įstatymas atitinka Konstitucijos 46 straipsnį, kuris nustato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, o valstybės reguliacija turi nešti naudą tautai, bei 48 straipsnį, kuriame teigiama, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

Taip pat parlamentaras paminėjo, kad kompensacijos mechanizmas gali prieštarauti 23 straipsniui, kuriame nustatoma, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

ELTA primena, kad pernai, rugsėjį, Seime vykusio lemiamo balsavimo metu parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje siekiama uždrausti kailių fermas. Įstatymo projektu draudžiama laikyti ir (ar) veisti, parduoti ar kitaip perleisti gyvūnus vien dėl naudos iš jų kailio.

Numatyta, jog kailių fermų draudimo įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, nuo tada besiverčiantiems šia veikla būtų galima gauti kompensacijas. 2027 m. sausio 1 d. įsigaliotų draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla.

Nutraukiantiems šią veiklą Aplinkos komitetas numato laiptuotos kompensacijos principą: verslą uždarę 2024 m. gautų 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. 2 eurus, o pasitraukę iš rinkos 2026 m. – 1 eurą.

Visiems vykdžiusiems kailinių žvėrelių auginimo veiklą būtų suteikiama galimybė gauti valstybės finansavimą naudotiems įrenginiams, kurie niekur kitur negali būti panaudojami kitais tikslais, tvarkyti. Dirbusiems tokio tipo fermose numatoma suteikti kompensacijas iš valstybės biudžeto.

Šiuo metu kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Sprendimo be Lietuvos vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt