Kry­žiai Šaukė­nuo­se – ap­sau­ga nuo ligų, vai­de­ni­mo­si, gam­tos reiš­ki­nių

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

141857

Šaukėnų (Kelmės r.) mies­te­ly­je ir ap­lin­ki­niuo­se kai­muo­se – daug kry­žių, kop­lytė­lių, kop­lytstul­pių. Jie pa­sta­ty­ti kaip ap­sau­ga nuo ligų, vai­de­ni­mo­si, pa­vo­jingų gam­tos reiš­ki­nių ar svar­bio­mis pro­gomis. Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­kos vir­tua­lio­je pa­ro­do­je at­skleid­žia­ma, kad vis ma­žiau vie­tos gy­ven­tojų be­pri­si­me­na, kas ir ko­kiu tiks­lu pa­statė mies­te­ly­je ir ša­lia jo ribų ma­žo­sios sak­ra­linės ar­chi­tektū­ros sta­ti­nius.
 

Kryždirbių palikimas

Kelmės rajono kraštotyrininkai, muziejininkai ar šiaip istorija besidomintys žmonės (Elena Burdulienė, Eglė Šimkienė, Alma Meškienė, Sofija Blažienė, Zosė Ambrozienė, Augenijus Ambrozas ir kt.) kalbino sodybų savininkus apie kryžių, koplytstulpių bei koplytėlių atsiradimo aplinkybes, paskirtį, tačiau tik vienoje sodyboje rasti tebegyvenantys kryžių pasistatę savininkai. Visų kitų aprašytų objektų sodybų savininkai yra pasikeitę, todėl tikslios informacijos jie suteikti negalėjo. Du koplytstulpiai, stovintys Genės Turskienės, Andros ir Roberto Dapkų sodybose, daryti to paties meistro šaukėniškio Felikso Bartasevičiaus.

Du kryžiai – senosiose kapinaitėse bei Zofijos Vedeckienės sodyboje – pagaminti kryždirbio Jono Armono iš Kražių (Kelmės r.). Du kryžiai Šaukėnuose pastatyti jau a. a. mokytojos Stefos Ščiaponavičienės iniciatyva.

Pavyzdžiui, kryžius Šaukėnų miestelio kryžkelėje, prie mokyklos, pastatytas nepriklausomybės laikais, kai dar nė mokyklos pamatų nebuvo. Šaulių organizacijos nariai Vilniaus išvadavimo garbei pastatė kryžių ir padarė darželį, kurį pavadino „Vilniaus darželiu“. Toje vietoje vykdavo šventės, mitingai, mokinių rikiuotės.

Sovietmečiu šaulių kryžius buvo perkeltas į bažnyčios šventorių, prie vartų. Buvusi mokytoja S. Ščiaponavičienė sumanė vietoje senojo buvusio kryžiaus pastatyti naują. Ji surinko pinigų iš gyventojų, užsakė sumeistrauti kryžių.

Kryžių drožė kurtuvėniškis kryždirbys Sigitas Gončius. Ant kryžiaus užrašė „Dieve, globok jaunimą“. Kryžių 2004 m. pašventino tuometis Šaukėnų parapijos klebonas Remigijus Jurevičius.

a-zajancausku-koplyteles-pietine-puse-r-jagminienes-nuotr-2020-m-e1588925903439.jpg

Mena Dievo Motinos pasirodymą

Senųjų kapinių kryžius stovi Mokyklos gatvėje. Pačių kapinių – nebelikę, tik pavadinimas išlikęs ir medžiai auga. Ta pati mokytoja S. Ščiaponavičienė po senaisiais medžiais išvalė vietą, vėl rinko pinigus. Žmonės aukojo, kiek galėjo, pinigų užteko gražiam, meniškam kryžiui, kurį išdrožė dabar jau miręs Jonas Armonas iš Kražių.

Iki kryžiaus veda smėlio takelis, apsodintas daugiamečiais augalais, kryžiaus šonuose stovi žibintai žvakėms. Vasaros metu kryžius apsodinamas gėlėmis. Kryžiaus liemenyje įrėžti ornamentai, o viduryje pritvirtinta medinė lentelė su užrašu „Tiems, kurių kryžiai sudūlėjo“.

2002 m. prieš Šilinių atlaidus prie kryžiaus antrą kartą atvežtas Fatimos Dievo Motinos portretas.

Vėžalių kaimo miške pastatytas kryžius, žymintis Marijos pasirodymą. Ona Vainorienė yra pasakojusi, jog jos broliukas, ganydamas karves, išvydo apie metrą nuo žemės pakilusią šviečiančią, labai gražią moterį. Toji moteris berniukui liepė parodyti mamai savo pasirodymo vietą.

Berniukas apie nutikimą ir liepimą mamai papasakojo, bet ji į vaiko kalbas nekreipė dėmesio, liepė neįkyrėti išsigalvotais dalykais. Berniuką stebuklinga moteris pradėjo lankyti sapnuose, klausti, kodėl jis neparodąs mamai tos vietos, kur ją matė. Galiausiai motina, smulkiai išklausinėjusi apie sunkiai įtikimą įvykį, patikėjo. Marijos pasirodymo vietoje pastatytas kryžius.

Per ne vienus metus kryžius miško pievoje medžiais apaugo. Sykį žaibas trenkė netoli kryžiaus, savo jėga išvalydamas medžius ir erdvią aikštelę padarydamas.

b-giriskiu-koplyteles-rytine-puse-e-simkienes-nuotr-2020-m-e1588925737250.jpg

Senuosius kryžius keitė nauji

Kur Kartoklių kaimas ribojasi su Šukiškių kaimu, buvo senojo kelio kryžkelė. Vienas kelias vedė į Šaukėnus, kitas – į Užventį, trečias – į Šiaulius. 1911 m. kryžkelėje pastatytas kryžius. 1920 m. vietoje jau apipuvusio kryžiaus iškilo naujas, bet ir tas per ilgus metus visai sunyko. 1990 m. apgriuvęs, apkerpėjęs kryžius pakeistas nauju, aukštesniu už senąjį, kryžiumi.

Kartą, pakilus audrai, kryžius išvirto, tad jis perstatytas naujai. Netoli kryžiaus palaidoti karo metu žuvę septyni vokiečių karininkai, jų atminimui pasodinti keturi ąžuolai.

d-kryziaus-dieve-globok-jaunima-siaures-vakarine-puse-a-ambrozo-nuotr-2019-m.jpg

Buvo kariami baudžiauninkai

Medinė koplytėlė, pritvirtinta prie pušies kamieno, Šaukėnų miestelio pakraštyje, miškelyje, pakeliui į Giriškių kaimą, yra geros būklės, dažyta. Priekyje įstatytos stiklinės durelės.

Koplytėlė pritvirtinta prie išskirtinio amžiaus pušies, kuri 2010 m. paskelbta valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Pušies aukštis – 21 m, kamieno apimtis – daugiau nei 3 m.

Pušį juosia dirbtinių gėlių girlianda, prikalta keletas kryželių. Šalia pastatytas stulpas su informacine lentele. Prie pušies degamos žvakės.

Koplytėlės viduje – Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, kryžius. Ant šios pušies storosios šakos, pasak Zajančauskų senelių pasakojimų, buvo kariami baudžiauninkai. Todėl šioje vietoje buvo įkelta koplytėlė.

b-lavicku-sodybos-koplyteles-rytine-puse-e-simkienes-nuotr-2019-m.jpeg

Prašymas sveikatos, padėka už gyvybę

Medinė koplytėlė, pritvirtinta prie seno klevo kamieno senosiose (neveikiančiose) kapinaitėse Šaukėnuose, Mokyklos g., – aptrešusi, seniai dažyta, su įstiklinta priekine dalimi. Klevas apdėtas akmenimis, aplink žalia veja, vasarą būna apsodinamas gėlėmis.

Koplytėlė įkelta apie 1946 m. Šaukėniškė Gedvilienė užsakė ją pagaminti dėl augintinės mergaitės, kurią norėjo išgydyti nuo sunkios akių ligos.

Medinį kryžių Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje Šaukėnuose, Prekybos gatvėje, prižiūri miestelio gyventojai. Jis pastatytas priešais bažnyčios duris. Iki kryžiaus veda plytelių takelis, apsodintas daugiamečiais augalais. Vasaros metu kryžius apsodinamas gėlėmis, degamos žvakės.

Kryžiaus liemuo įrėžtas ornamentais, prie jo pritvirtinta medinė lentelė su užrašu: „1387–1987. Lietuvos krikštas. Broliai Jocai.“

Kryžių pastatė broliai Jocai, atvykę iš Kalifornijos aplankyti mamos. Jie statė su intencija, jog liko gyvi per karą. Kadangi kryžių statė bažnyčios šventoriuje, tuometis klebonas Tomas Švambaris patarė užrašyti, jog kryžius pastatytas 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejui.

Medinis koplytstulpis pušynėlyje, šalia Elvinos Mauragienės sodybos Šaukėnuose, Mokyklos gatvėje, – prižiūrimas, aplink apdėta akmenimis, padėta dirbtinių gėlių. Netoliese pastatytas suolelis.

Koplytėlė dengta dvišlaičiu stogeliu. Stogelio viršus ir koplytėlės apačia puošti išraižytais ornamentais. Viduje – Šv. Jono skulptūra. Koplytėlės viršuje yra kryželis.

Koplytstulpio meistras – E. Mauragienės brolis Antanas Zaveckas. Šv. Jono skulptūrą išdrožė meistras Leparskis iš Giriškiukų kaimo (Šaukėnų seniūnija). Koplytstulpis buvo pastatytas E. Mauragienės užsakymu anksčiau šioje vietoje stovėjusiam ir, vykstant kelio darbams, nugriautam koplytstulpiui atminti. Paveikslą padovanojo E. Mauragienės dukra Laima Grigė.

Koplytėlės buvo išplėštos

Medinė koplytėlė Vilijos ir Valdo Lavickų sodyboje Šaukėnuose, Šaukėnų g. 4, pastatyta vietoje, kurioje anksčiau gyveno žymus kalbininkas Albertas Rosinas.

Koplytėlė pritvirtinta prie liepos, augančios prie įvažiavimo į sodybą. Priekinė koplytėlės dalis įstiklinta, virš durelių, po stogu, koplytėlės priekinėje dalyje, išpjautas kryžius. Viduje padėta Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė, dirbtinių gėlių puokštė bei angelo sparno, kuris buvo pavogtas, dalis. Po koplytėle prikaltas medinis kryžius.

Meistras Jonas Kulboka iš Šiaulių koplytėlę pagamino tuomečių šeimininkų iniciatyva (apie 1940 m.). Koplytėlė buvo išplėšta, vėliau atstatyta ir išsaugota kaip buvusios Rosinų sodybos palikimas.

Giriškių medinė koplytėlė pritvirtinta prie pušies, netoli Šaukėnų miestelio. Jos priekinė dalis iš šonų įstiklinta, vidurys – atviras. Pušis aptverta medine, seniai dažyta tvora, teritorija apsodinta visžaliais augalais. Aplink pušį apdėta dirbtinėmis gėlėmis. Šalia padėta keletas medinių kryžių, šventųjų paveikslų.

Koplytėlės stogelio trikampyje įrėminta akis. Stogelio viršuje – metalinis kryžiukas, o koplytėlės viduje – įvairūs šventųjų paveikslėliai, skulptūrėlės, keletas kryžių, rožančių, žvakidė.

2002 m. prieš Šilinės atlaidus prie šios koplytėlės buvo atnešta Fatimos Dievo Motinos skulptūra. Tarptautinės TFP organizacijos nariai čia meldėsi ir giedojo giesmes.

Pasakojama, kad koplytėlę pastatė eigulio Juknio tėvas. Eidamas pro pušį, jis matydavęs vejantis liepsneles, todėl nusprendęs prie pušies kamino pritvirtinti koplytėlę.

Koplytėlėje įkelta medinė Mergelės Marijos skulptūrėlė buvusi labai graži. Žmonėms įsiminęs labai liūdnas Dievo Motinos veidas. Sovietmečiu skulptūrėlė buvo pagrobta, tad koplytėlę prižiūrėjusios moterys nusprendė, jog reikia įkelti kitą statulą.

Pas dievdirbį buvo užsakyta nauja statula – Mergelė Marija buvusi balta suknele ir dangaus mėlynumo apsiaustu. Su karūna ant galvos. Karūnos žvaigždes moterys vis atnaujindavusios.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt