Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
„(...)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
ELTA