Kristina Kazlauskaitė – ir Jadzė, ir karalienė Elžbieta

Šiauliai

Gabrielė PastaukaitėŠaltinis: Etaplius.lt

1004

Oksana Laurutytė

„Aš – aktorė. Artistų pilnos gatvės“, – sekmadienio pavakarę Ch. Frenkelio rūmuose šmaikštavo dainuojanti, šokanti ir daugybe kitų talentų apdovanota aktorė Kristina Kazlauskaitė. Pilnutėlės salės gerbėjų sulaukusi moteris, dažniausiai atsisakanti duoti interviu žurnalistams, gerbėjams mielai atviravo apie išdykusią vaikystę, aktorės duoną, asmeninį gyvenimą ir svajones, linkusias pildytis priešingai.

Vaikystė – kūrybiškos šeimos lopšyje

Prieš sausakimšą salę atsistojusi K. Kazlauskaitė prisipažino esanti kiek sutrikusi. Paprastai ji vyksta pas žiūrovus paruošusi programą, o dabar atvyko jokios programos neparengusi. Jos viešnagė Ch. Frenkelio viloje – renginių ciklo, skirto atgaivinti dvarų kultūrą, dalis. Projektą „Menai ir dvarai“ sumanė VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“, tad įvairiuose šalies dvaruose vyksta linksmi pasiplepėjimai su garsiais šalies kūrėjais.

Pradėjusi pasakojimą, kad jos, kaip ir visų kitų žmonių, gyvenimas prasidėjo nuo tėvelio ir mamytės, K. Kazlauskaitė pasakojo, kad jos tėvelis buvo labai aktyvus, muzikalus, kūrybiškas, sportiškas žmogus, o mama buvusi labai graži ir tėčio be galo mylima. „Jūs nežiūrėkite į mane, mano mama tikrai buvo labai graži“, – šmaikštavo ji.

Tėvelis labai mėgdavo žiūrėti kino filmus, nusižiūrėjo vokiečių aktorę Kristiną, kuri šoko, dainavo, puikiai vaidino, tad jos garbei dukra ir buvo pavadinta Kristina.

Maža mergaitė ir bažnyčios chore giedojo, ir ant kėdės pastatyta senelių namuose turėdavo giedoti, poterius sakyti. Aplinkiniai aikčiojo, kad iš mergaitės tikrai užaugs kažkas nepaprasto, tačiau K. Kazlauskaitė prisipažino, jog besimokant mokykloje jos visur buvo pilna, tačiau tiksliųjų mokslų ji nemėgo ir nesimokė. Ir neapsiriko – nei chemijos, nei fizikos žinių jai gyvenime taip ir neprireikė.
„Ir numirsiu – nereikės, nebent danguje pradėtų klausinėti“, – juokėsi ji.

Balerina, gimnastė, plaukikė, irkluotoja, kirpėja

Aplinkiniai pranašavo mažajai Kristinai aktorės karjerą, o jai pačiai buvo nuo mažumės aišku, kad bus „barelina“.

„Ant pirštų galų namuose nuolat vaikščiojau. Trejus metus lankiau baleto pamokas, bet mano vestibulinis aparatas sustreikavo. Bedarant piruetus, vieną kartą į sieną tėškiausi, kitą – vos veidrodžio nesudaužiau. Tėvams pasakė pasiimti tą vaiką, nes jis čia užsimuš“, – klausytojus juokino aktorė.

Kristina lankė ir gimnastikos treniruotes, bet ji, pasirodo, bijo aukščio. Kartą nuo „ožio“ taip skaudžiai krito, kad buvo paraginta mesti treniruotes.

Tada aktorė ėmė lankyti baseiną. Labai greitai išmoko plaukti, plaukimas labai patiko, tačiau mergaitė susir-go gelta. Anais laikais susir-
gus gelta mėnesį reikėdavo gulėti ligoninėje ir pusmetį buvo draudžiama sportuoti. Atsilikusi nuo treniruočių draugų, Kristina plaukimo treniruotes metė.

Tada mergaitė pasirinko lengvąją atletiką. Į tolį šokinėjo idealiai, net kažkokį rekordą pasiekė, tačiau į aukštį, kaip pati sako, – „lyg tikra Kazlauskaitė – ragais ir nagais“.

Metė lengvąją atletiką ir ėmė lankyti krepšinį, vėliau – lankė irklavimą. Plaukti pasroviui buvo smagu, o prieš srovę – tikra nelaimė. Pasitarė su drauge, kad tokios kančios vertos tik tėvą, motiną užmušus ir pasakė irklavimui: „Ate.“

Kristina lankė ir piešimo būrelį, pramoginius šokius, solinį dainavimą, su klasės draugėmis pastatė spektaklį „Pelenė“, kuriame vaidino Pamotę. Mergaitės iš senų užuolaidų ir gobelenų siuvosi rūbus, spindinčias kurpaites gamino batelius apklijuodamos eglutės žaisliukų duženomis ir suko galvas, kaip galėtų pasidaryti šukuosenas.

Tuo metu buvo madingi kuodai, tad Kristina kirpykloje pasižiūrėjo, kaip šios šukuosenos daromos ir aktorėms sukūrė karoliukais išpuoštas damų šukuosenas.

Ir tada mergaitė nusprendė – bus kirpėja. Pradėjo net mokytojas šukuoti, kai joms į šventes reikėdavo. Net visoms klasiokėms šukuosenas padarė išleistuvių vakarui, o pati vos spėjo suktukus iš plaukų išsivynioti…

„Va, kodėl aš mokyklą baigiau. O mano kiekvienas dvejetas buvo apverktas ir nusirauta po kuokštą plaukų. Mokymasis man buvo kančių keliai. Mokiniai buvo vertinami ne pagal tai, ką gali, o pagal tai, ką reikia padaryti“, – sakė aktorė ir prisipažino, kad vis tik mokytojos ją atkalbėjo nuo kirpėjos profesijos. Kai Kristina pareiškė, kad palieka mokyklą, auklėtoja ją pasikvietė pas direktorę ir parodė jai skirtą diplomą už geriausią antraplanį vaidmenį.

„Man niekas nebuvo sakęs anksčiau. Kodėl jos išlaukė to momento? Pamačiau, kad esu įvertinta, o mokytojos pasakė, kad turiu būti scenoje“, – sako aktorė.

Dėl vaidmens sulaukė ir grasinimų

1982-aisiais K. Kazlauskaitė turėjo kurti Džuljetos vaidmenį E. Nekrošiaus roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“. Pradėjus repetuoti, sužinojo, kad laukiasi. Pasakė apie tai režisieriui, kuris kone plaukus rautis iš įsiūčio pradėjo. Paaiškėjo, kad ir jos kolegė, kuri tą patį vaidmenį kūrė, taip pat laukiasi. Moterys pagimdė gal dviejų savaičių skirtumu, tačiau privalėjo repetuoti iki pat gimdymo, o vaidinti teko kūdikiams sulaukus vos mėnesio.

K. Kazlauskaitė sako, kad kuriant vaidmenis labiausiai praverčia patirtis, pastebėtas žmonių elgesys. Dar bestudijuojant konservatorijoje, dėstytojai liepdavo eiti į stotį, turgų, stebėti žmones, jų reakciją – kaip jie skiriasi, susitinka, kaip kalbasi, kaip „kruvinomis“ akimis vienas į kitą žiūri.

O kaip jai pavyko sukurti visiems gerai žinomos Zitos iš Mažeikių tipažą? „Dviratininkai“ tiesiog atsitiktinai sugalvojo „naujalietuvių“ – Petro ir Zitos iš Mažeikių – personažus. Tuo metu greitai praturtėjusių „elito“ atstovų Lietuvoje buvo itin padaugėję.

„Ir daug jų buvo tokių, kai pinigų daug, o proto – nelabai. Į teatrą vaikščiojo, bet geriau neklausti, ar ką suprato“, – publiką juokino aktorė.
Gavusi vaidmenį, K. Kazlauskaitė prisiminė, kaip vienas konservatorijos studentas buvo į šokius tyčia atsivedęs tokią merginą, kuri kalbėjo, lyg nosis visada šlapia būtų. „Klausai ir matai, kad tuščia tuščia, tundra visiška. Vieno žodžio užteko, kad suprastum, kad vienintelis dalykas, ką ji turi – tai figūra. Prisiminiau tipažą, ir va“, – pasakoja aktorė.

O kaip jai baisu buvo, kai sužinojo, kad Petro ir Zitos pora iš tikrųjų egzistuoja. „Grasinimų yra buvę, kad iš jų tyčiojamės. Važiavau su teatru į gastroles Mažeikiuose – iš kultūros namų neišėjau, nes jis sakė, kad nušaus mane. Skambino „dviratininkams“ ir sakė, kad jei dar mane pamatys – nušaus“, – vėl šiauliečius juokino aktorė.

Ir su „bomžais“ ji yra pasėdėjusi Gedimino pilies kalno šlaite. Pasišnekėjusi, apie gyvenimą pakalbėjusi. „Ta mano Jadzė – iš ten. Na, ji girtuoklė, bet man ji, visų pirma, žmogus. Man aktoriaus profesija tuo ir patinka, kad galiu pabūti viskuo, iki kaulų smegenų pabūti tuo žmogumi jo situacijoje. Tai – ne dėl šlovės ir garbės, o kad gali pabūti ir Jadzė, ir karalienė Elžbieta“, – sakė ji.

„Tikiuosi, jūs mane suprantate“

K. Kazlauskaitė sakė bijanti svajoti, nes visos jos svajonės išsipildo priešingai. Viena vienintelė svajonė, kuri išsipildė – įsigijo namą su nuosavu kiemu.

„Buvo mano gyvenime ir meilės, ir skyrybų, ir vedybų, ir ašarų, ir kančių, ir džiaugsmo. Visko buvo. Jei kas nors gyvenime nutinka, reiškia, kad taip turėjo būti. Svarbiau – kaip mes su tuo „dorojamės“, – sakė ji.

K. Kazlauskaitė neslėpė esanti išsiskyrusi, turinti vieną sūnų, tačiau ypatingai apie asmeninį gyvenimą neatviravo. Tepasakė, kad pirmasis jos vyras buvo aktorius Vidas Petkevičius. Išsiskyrė gražiai, be pykčių, natūraliai. Juk susituokė jauni – vos dvidešimtmečiai.

Žymiai vėliau aktorė pagimdė sūnų, tačiau su jo tėvu, kuris buvo itin aršaus būdo, gana greit išsiskyrė.

Maždaug 15 metų K. Kazlauskaitė gyveno su už ją vienuolika metų jaunesniu vyru. Amžiaus skirtumo pora nejuto, nė karto nebuvo net susipykę, tačiau vieną dieną moteris apsisprendė vyrą paleisti.

„Aš nebegalėjau turėti vaikų. Supratau, kad neturiu teisės jo laikyti. Lyg kokį graužtuką sąžinėje nešiojausi. Tikiuosi, jūs mane suprantate“, – atsiduso aktorė ir iškart smagiai nusikvatojo. Taip, kaip ji viena temoka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt