Kriminogeninė situacija Utenos regione: mažėjo vagysčių, daugėjo sukčiavimų ir smurto artimoje aplinkoje

Pandemija iš esmės pakeitė policijos darbo kasdienybę, didelė dalis policijos pajėgų buvo nukreiptos COVID-19 ligos suvaldymui, tačiau nebuvo pamirštos ir kitos funkcijos: nusikalstamų veikų atskleidimas, užkardymas, prevencija, ir kriminogeninės situacijos bei grėsmių stebėsena, sako Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Vaiškūnas.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Utenos apskrityje užregistruotos 362 nusikalstamos veikos t. y. 43 nusikalstamomis veikomis arba 10,6 proc. mažiau nei 2020 metais. Ištirtos 292 nusikalstamos veikos arba 80,4 proc., šis ištyrimo procentas yra ketvirtas iš dešimties Lietuvos policijos įstaigų.

Šį ketvirtį 48 procentais sumažėjo vagysčių ir 33,3 procentais viešosios tvarkos pažeidimų. Per pirmą ketvirtį nebuvo žuvusių eismo įvykiuose ir apie 42 procentais sumažėjo sužeistų asmenų eismo įvykiuose.

Utenos AVPK viršininko pavaduotojas Vaidotas Žilys, atsakingas už kriminogeninę situaciją Utenos apskrityje, sako: „Tikime, kad tai ne tik pandemijos įtaka, o ir nuoseklaus, aktyvaus policijos pareigūnų prevencinio darbo rezultatas. Tačiau susirūpinimą kelia, tai, kad registravome 23,1 procentais daugiau sukčiavimų. Gauname daug pranešimų apie sukčiavimus skelbimų svetainėse ir portaluose. Asmenys, vykdantys sukčiavimus elektroninėje erdvėje, nuolat tobulėja, keičia strategijas, pritaiko naujus būdus. Žmonės pirkdami elektroninėje erdvėje neapgalvotai, skubotai ir nepatikrinę informacijos atlieka išankstinį mokėjimą už prekes ar paslaugas, įsigyjamas internetu. Taip pat ieškodami lengvo būdo praturtėti, investuoja į nepatikrintas investicines platformas ir taip tampa sukčių aukomis bei praranda didžiules pinigų sumas.“

Šį ketvirtį registruota daugiau sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų. Jų augimą lėmė daugiau užregistruotų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

„Utenos apskrityje vis dar registruojame smurto artimoje aplinkoje atvejų augimą. Per pirmąjį ketvirtį registruota 15,4 procentų daugiau smurto artimoje aplinkoje atvejų“, – akcentavo V. Žilys.

Nuo smurto artimoje aplinkoje daugiausia nukentėjo moterys – 91, taip pat smurto aukomis tapo 24 vyrai, 3 nepilnamečiai. Iš užregistruotų 123 atvejų 99 smurtautojai buvo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tai sudaro 80,5 proc. visų smurtautojų.

Nerimą kelia pornografijos mastai 

Utenos AVPK viršininkas V. Vaiškūnas sako, jog ypatingą nerimą kelia pastarųjų metų augimo tendenciją turinčios nusikalstamos veikos, susijusios su vaikų pornografijos gamyba, platinimu, skleidimu, perdavimu: „Apie 20 procentų šių nusikaltimų veikų padaro nepilnamečiai asmenys. Šios nusikalstamos veikos sukelia ne tik didelį atgarsį visuomenėje, jos taip pat palieka neigiamas pasekmes jaunuolių sąmonėje, nepilnamečiams kyla psichologinės problemos, įvairūs elgesio ir sveikatos sutrikimai“.

Nustatyti šias nusikalstamas veikas sunku, kadangi tai latentiniai nusikaltimai. Nepilnamečiai, tapę šio nusikaltimo aukomis, nenori apie tai kalbėti, nepasakoja savo tėvams ir draugams. Disponavimą pornografinio turinio informacija policija nustato informacinių technologijų pagalba. Taip pat policija gauna pranešimų ir iš fizinių ir juridinių asmenų, kurie šiuos vaizdus pastebi socialiniuose tinkluose ir atpažįsta vaikus.

Dažnai tiriant tokias nusikalstamas veikas yra nustatomi ir seksualinės prievartos atvejai. Pradedami tyrimai dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo.

Pastebimas ir kitas ryšys tiriant seksualinius nusikaltimus – nustatomi vaikų pornografijos laikymo, skleidimo, gamybos atvejai. Šių nusikalstamų veikų skaičiaus augimą lemia laisvas ir neribotas internetas, socialiniai tinklai, bendravimo platformos, vaizdų apdorojimo programėlės ir technologiniai įrenginiai kurie suteikia galimybę lengvai „gaminti“ ir platinti pornografinio turinio informaciją.

Utenos AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Rimantas Turovas atkreipia dėmesį, kad kartais mažamečiai bei nepilnamečiai tampa šantažo, įkalbinėjimo, pažadų aukomis. Jie verčiami save filmuoti, fotografuoti apsinuoginus ar atliekant (imituojant) lytinį aktą. Tokius nusikaltimus vykdantys asmenys apsimeta vaikais, įkelia ne savo nuotraukas į susirašinėjimo platformas, socialinius tinklus, siūlosi ir kviečia draugauti. Pasitaiko atvejų, kad nusikaltėliai save pristato modelių agentūros atstovais, žinomų įmonių atstovais, kurie ieško modelių prekių ženklams reklamuoti.

Tokie siūlymai dažnai gaunami iš užsienio valstybių. Nerimą kelia ir pačių jaunuolių elgesys elektroninėje erdvėje, kada nepilnamečiai draugaudami vienas kitam siunčia savo intymias nuotraukas kaip meilės ir ištikimybės išraišką, vėliau pasibaigus draugystei nuotraukos pradedamos platinti draugų rate, socialiniuose tinkluose arba šantažuojama.

Tokio pobūdžio tyrimai užtrunka, kadangi sudėtinga yra nustatyti vaikų asmenybes, kurie užfiksuoti pornografiniuose vaizduose, todėl visais atvejais, bendradarbiaujama su švietimo, vaiko teisių apsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir keičiamasi informacija su kitomis teisėsaugos įstaigomis. Ikiteisminio tyrimo eiga priklauso nuo tyrimo apimties, sudėtingumo ir kitų aplinkybių. Atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 str. 2 ir 3 d., pagal atitinkamas straipsnio dalis baudžiama nuo viešųjų darbų iki penkerių metų laisvės atėmimo.

„Disponavimas pornografinio pobūdžio informacija ir iš to dažnai nustatomos seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos nėra patogi tema, tačiau į ją pastaruoju metu norime atkreipti dėmesį, kadangi šių nusikalstamų veikų kiekvienais metais daugėja. Labai svarbu tėvams kontroliuoti ir stebėti ką jų vaikas veikia elektroninėje erdvėje, kuo domisi su kokiais draugais bendrauja. Privalu vykdyti mokomąją ir švietėjišką veiklą, formuojant jaunimo elgseną bei sampratą apie šios nusikalstamos veikos daromą žalą“, – akcentavo Utenos AVPK viršininkas V. Vaiškūnas.