Kretingos rajone sėkmės istorijas kuria ir javų, ir prieskoninių žolelių augintojai

Kretingos rajone ministrą Kęstutį Navicką su savo ūkių veiklomis ir planais supažindino  prieskoninių žolelių augintojas Andrius Gedvilas ir augalininkyste užsiimantis Virginijus Čėsna.

Pasak ministro, sėkmės istorijos kuriamos ne tik stambiuose, bet ir jaunųjų ūkininkų ar smulkiuose šeimų ūkiuose.

„A. Gedvilo iš Norvegijos parvežta idėja ir pramoninis šiltnamis į Laukžemės kaimą sugrąžino ne tik Andrių, bet ir jo brolį, draugus. Tai vienas iš pavyzdžių, kai pirmiausia – tikslas. Reikia kuo daugiau tokių žmonių, grįžtančių ir kuriančių Lietuvoje”, - sako K. Navickas.

Po 20-ies metų  darbo užsienyje, Norvegijos šiltnamiuose įgytą patirtį A. Gedvilas planuoja panaudoti Kretingos rajone esančiame Laukžemės kaime. Įsigytame sklype jis pastatė 800 kvadratinių metrų šiltnamį su reikalinga įranga. Prieš tai šiltnamį teko išmontuoti Norvegijoje ir pargabenti į Kretingą. O kartu su šiltnamiu į Lietuvą gyventi grįžo ne tik būsimasis ūkininkas A. Gedvilas, bet ir jo brolis Vytautas bei draugai. Jie ir padėjo šiltnamį virinti, montuoti ir įrengti.

„Atsivežiau ne tik šiltnamį, bet ir žinių, patirtį, visada turėjau planą grįžti. Norvegijoje taip pat auginau žoleles, tad dirbu tai, ką geriausiai moku. Pradėsime ir daržoves auginti – brokolius, kalafiorus“, - planais dalijasi Andrius.

Grįžusieji iš emigracijos per mėnesį ūkininkų krautuvėlėms tiekia 20 tūkst. vazonėlių prieskoninių augalų, tačiau užsakymų daugėja. Kretingoje užaugintos prieskoninės žolelės kol kas tiekiamos ūkininkų krautuvėlėms „Vikis“.

„Antras mėnuo, kai tiekiame prieskonius „Vikiui“. 20 tūkst. vazonėlių – ne riba, jei bus poreikis – plėsimės. Galime tiekti kad ir 100 tūkst. vazonėlių per mėnesį“, - teigia plėtrą ir pagalbininkų įdarbinimą planuojantis ūkininkas.

Ūkio veikla įsibėgėja, tačiau Andrius neslepia, kad žiemą planus pakoregavo išaugusios elektros kainos. Šiltnamio šildymo sąskaitos verčia koreguoti planus. Broliui teko grįžti į Norvegiją užsidirbti pragyvenimui ir šiltnamiui. Šiek tiek sušilus orams pramoniniame A. Gedvilo šiltnamyje  suvešės bazilikai, čiobreliai, mėtos, melisos, krapai ir kitos prieskoninės žolelės.

Žinios svarbiau už pinigus

Apie savo planus žemės ūkio ministrui K. Navickui papasakojo ir kitas Kretingos rajono ūkininkas Virginijus Čėsna, 1200 ha augalininkystės ūkyje auginantis javus, rapsus, pupas, posėlį.

Ūkininkas nuo 2005 m. praktikuoja neariminę žemdirbystę. Tausodamas dirvą, pasitelkia naujausias technologijas ir planuoja pereiti prie tiesioginės sėjos.

„Daug važinėju, mačiau, kaip kiti tuo užsiima, o kad viską suprasčiau, reikia laiko. Noriu dar labiau saugoti dirvą ir pasiekti gerų rezultatų – visiškai pereiti prie tiesioginės sėjos, kai nuėmus derlių, tiesiai sėjama į dirvą. Ši technologija brangesnė, reikia daugiau žinių, tačiau tikiu, kad su laiku viskas bus, svarbu mokytis“, - sako ūkininkas, ramiai pasitinkantis Žaliojo kurso pokyčius.

Pasak Virginijaus, iki šiol ariantiems dirvas sudėtinga persiorientuoti į neariminę žemdirbystę, nes trūksta žinių ir reikalingos technikos. 

„Pereinant prie tiesioginės sėjos turime išmokti dalintis ir technika, ir paslaugomis – nebūtina visko turėti patiems. Taip pat ūkininkai privalo mokytis. Dabar daug kas akcentuoja išmokas, jų dydžius, bet negirdėjau, kad kas nors norėtų mokytis. Svarbiausia yra žinos, supratimas: išmokos be žinių, kaip jas tinkamai panaudoti, ateičiai neatneš nieko gero“, - teigia V. Čėsna.

 Jo ūkyje aktualius žemės ūkio klausimus su ministru K. Navicku taip pat aptarė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, vicemeras Dangiras Samalius.