Kretingoje aptarti numatomi pokyčiai valstybinės kalbos tvarkyboje

Klaipėda

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

83539

Kretingos rajono savivaldybėje gegužės 10 d. lankėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis. Šio apsilankymo metu planuojami valstybinės kalbos politikos pokyčiai aptarti su Savivaldybės meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, laikinai administracijos direktoriaus pareigas einančiu Povilu Černeckiu ir kalbos tvarkytoja Rita Kasparavičiūte.

Pristatęs planus įgyvendinti numatytą valstybinės kalbos priežiūros reformą, VLKK pirmininkas A. Antanaitis akcentavo, jog bus stengiamasi pasiekti, kad kalbos tvarkytojo pareigybė visose šalies savivaldybėse išliktų, nors yra pasvarstymų įsteigti apie 20 kalbos inspektorių pareigybių, kurios dirbtų tik savivaldybių apskrityse.

Pasak A. Antanaičio, susitikimuose su savivaldybių vadovais ir kalbos tvarkytojais norima pasitarti, kokia šiuo klausimu savivaldybės vadovų pozicija ir kaip tą išspręsti kuo geriau, kadangi šiuo metu valstybės deleguotą valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės funkciją savivaldybėse įgyvendina kalbos tvarkytojai, didžiąja dalimi finansuojami inspekcijos, tačiau pavaldūs ne jai, o konkrečios savivaldybės administracijos vadovui ar jos skyriui.

Mero A. Kalniaus manymu, lietuvių kalbos specialistas yra svarbus kiekvienai savivaldybei ne tik kaip institucijai, užtikrinant rengiamų dokumentų taisyklingumą. Gyventojams ir miesto svečiams matomi viešieji užrašai ir reklamos, kurios taip pat yra ir miesto įvaizdžio dalis, turi būti taisyklingos ir prižiūrimos. Kaip ir pačių rajono įmonių, įstaigų, organizacijų ar gyventojų konsultavimas valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais. „Tačiau, kaip geriau išspręsti šio specialisto pareigybės tolesnio pavaldumo ir finansavimo klausimus turime sutarti visi, atsižvelgiant tiek į savivaldybių poreikius, tiek į Valstybinės kalbos komisijos lūkesčius“, – susitikime sakė A. Kalnius.

VLKK pirmininkas A. Antanaitis informavo, kad juridiniams klausimams išspręsti ateinančią savaitę planuojama sudaryti darbo grupę, kurioje dirbs Kultūros ministerijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, bus kviečiami Lietuvos savivaldybių asociacijos, šalies savivaldybių administracijų kalbos tvarkytojų atstovai, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių kalbos draugijos, Vidaus reikalų ministerijos ir kiti specialistai. „Bandysime ieškoti bendro sutarimo, kokia reforma būtų teisinga. Mūsų komisijos pozicija tokia, kad kalbos tvarkytojai savivaldybėse turi likti. Pusė šios pareigybės etato turėtų tapti pavaldūs reorganizuotai kalbos inspekcijai, kitą pusę etato pavaldumo turėtų turėti savivaldybės. Sutarus dėl juridinių, toliau sektų finansinių klausimų sprendimai“, – sakė A. Antanaitis, kurio teigimu, reformą būtų siekiama įgyvendinti per artimiausius dvejus metus.

Susitikime aptartos ir Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo statuso pakeitimo priežastys. Akcentuota, kad nuo inspektavimo, nuo baudimo sistemos siekiama pereiti prie prevencinio darbo, rekomendacijų gyventojams teikimo ir tarimosi, bendradarbiavimo. Užtikrinant bendrinės kalbos modernumą ir atsinaujinimą, po dvejų metų planuojama pristatyti ir atnaujintą praktinę lietuvių kalbos gramatiką.

Po susitikimo savivaldybėje VLKK pirmininkas A. Antanaitis apsilankė ir pokyčiais valstybinės kalbos politikos srityje pasidalijo rajono laikraščių „Pajūrio naujienos“ ir „Švyturys“ redakcijose bei savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Čia jis patarė atsirinkti, kokius pranešėjus kviesti kalbėti valstybinės kalbos populiarinimo, jos prestižo didinimo temomis, kadangi dažnėja atvejų, kai pasinaudojant populiariais lektoriais siekiama menkinti taisyklingos valstybinės kalbos vartoseną ir siūloma kalbėti „bet kaip“. Jis taip pat ragino ieškoti galimybių pasiūlyti visuomenei daugiau lietuvių kalbai skirtų renginių.

A. Antanaitis susitikimuose atkreipė dėmesį ir į anglicizmo plėtrą, kai verslininkai savo įmonėms ypač didžiuosiuose šalies miestuose vis labiau linkę suteikti angliškus, ne gimtosios kalbos pavadinimus. „Visgi didinti žmonių sąmoningumą, kad mūsų valstybinė lietuvių kalba būtų ne ignoruojama, o puoselėjama, mylima ir saugoma turime ne draudimais ar baudomis, tačiau stiprindami švietimą bei prevencinį darbą“, – pabrėžė jis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt