Krepšinio agentas: apie klubų biudžetus, krepšininkų algas ir stagnaciją vasaros turguje

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) sezonas baigėsi prieš tris savaites, tačiau stipriausios šalies lygos klubai neskuba rikiuodami gretas artėjančiam sezonui. Pirmenybėse dalyvaujančios ekipos įsigijo vos šešis naujus žaidėjus, su penkiais krepšininkais buvo pratęstos sutartys.

Vis dėlto didžioji dalis visų šių sandorių priklauso Eurolygoje rungtyniaujančiam Kauno „Žalgiriui“, kuris komandos formavimo bei žaidėjų paieškos darbus pradeda dar žiemą, o šios tradicijos laikos jau ne pirmąjį sezoną.

Iš anksčiau būsimos sudėties gaires dėlioti pradeda ir Vilniaus „Rytas“ bei Klaipėdos „Neptūnas“, o kiti klubai atsitraukia į antrą planą bei laukia rugpjūčio mėnesio - nukritusių krepšininkų kainų bei aiškesnių būsimo sezono biudžeto dydžių.

„Kol kas lygoje tvyro stagnacija, - tinklalapiui LKL.LT teigė krepšinio agentas Povilas Butkevičius, anksčiau atstovavęs „Žalgiriui“ ir dar keturiems LKL klubams. - Lietuva niekada nebuvo iš tų rinkų, kurioje pradedama anksti dėlioti sudėtis. Prancūzijoje jau pusė ekipų yra susikomplektavusios, o Lietuvos klubai vėluoja, daugiausia - dėl ekonominės situacijos. Kažkiek yra užkeltos žaidėjų kainos. Tokia tendencija, kad vietiniai krepšininkai birželį ar liepos mėnesį nori 20-30 proc. daugiau, nei jie yra iš tikrųjų verti, o jei to nesulaukia - rugpjūtį pasirašo už mažiau“.

„Žalgiriui“ iki komplektacijos pabaigos trūksta vieno ar dviejų, jei komandą paliks amerikietis Aaronas White'as, pirkinių. Toks kauniečių aktyvumas vasaros turguje neturėtų stebinti - daugkartinis Lietuvos čempionas disponuoja galingu biudžetu, kuris artėjantį sezoną gali siekti iki 9 mln. eurų.

„LKL komandas pagal finansinį pajėgumą galima išskirsti į keturis krepšelius, - pasakojo P. Butkevičius. - „Žalgiris“ yra aukščiausios kategorijos. Kitoje pakopoje turėtų būti trys klubai: „Rytas“, „Neptūnas“ bei „Lietkabelis“. Tiesa, nežinau, ar panevėžiečiai ir klaipėdiečiai šioje kategorijoje išliks ir artėjančiame sezone. Dar kitame laiptelyje yra „Juventus“, „Šiauliai“ ir „Pieno žvaigždės“. O apatiniame krepšelyje - „Dzūkija“, „Nevėžis“ ir „Vytautas“. Tai susidėjo pagal rezultatus ir nestabilius klubų biudžetus“.

„Žalgirio“ biudžetas sieks apie 9 mln. eurų, o penktoje vietoje praėjusį sezoną buvę „Šiauliai“ žada surinkti apie 750 tūkst. Pasak krepšinio agento, lentelės dugno ekipos balansuoja ties LKL minimumo riba - 450 tūkst. eurų.

„Jie tikrai neturi daugiau, nebent koks papildomas 50 tūkst. eurų. Iš šio biudžeto lentelės dugno komandos atlyginimams ir su tuo susijusiems mokesčiams skiria, spėju, iki 90 proc. Esu išklausęs FIBA mokymus ir žinau, kad to neturėtų būti. Jeigu klubas nori išsilaikyti ir būti stabilus, jis turi investuoti į viską. Pavyzdys yra „Žalgiris“, kuris daug lėšų skiria vien marketingui“, - sakė P. Butkevičius.

Lentelės dugno komandos vidutiniam žaidėjo mėnesiniam atlyginimui skiria apie 2,5 ar 3 tūkst. eurų. Stipresnėse ekipose krepšininko mėnesinė alga pasiekia 4 tūkstančius ar daugiau eurų.

Ekipos komplektacijas įprastai pradeda nuo trenerių, o iš praėjusio sezono garantuotas sutartis turėjo vos du specialistai pirmenybėse - „Šiauliams“ vadovaujantis Antanas Sireika bei Klaipėdos „Neptūno“ vairininkas Kazys Maksvytis.

Vilniaus „Ryto“ vyriausiuoju strategu tapo Dainius Adomaitis, Panevėžio „Lietkabelio“ - Gintaras Kadžiulis. Dar keturi šalies klubai pratęsė sutartis su praėjusį sezoną ekipoms vadovavusiais treneriais.

Buvęs krepšininkas, vėliau skautas, o dabar antruosius metus krepšinio agento duoną kremtantis bei „Players Group“ agentūroje dirbantis P. Butkevičius pabrėžia, kad šalies klubai yra linkę sudėtis pradėti dėlioti nuo lietuvių, o galiausiai prie jų priduria ir legionierius.

Kurie lietuviai praėjusiame sezone labiausiai pasikėlė savo vertę?

„Akivaizdu, kad pirmiausia reikėtų paminėti Lauryną Birutį. Taip pat yra Martynas Echodas ar „Dzūkijoje“ sėkmingai žaidęs Paulius Petrilevičius. Donatas Tarolis praėjusį sezoną bangavo, tačiau dar kartą parodė, kad gali gerai rungtyniauti atkrintamosiose, o tai yra signalas treneriams. Prie šių žaidėjų reikėtų priskirti ir „Šiaulių“ jaunimą. Šioje ekipoje dauguma jaunų žaidėjų smarkiai pasikėlė vertę, pradedant Donatu Sabeckiu ar Evaldu Šauliu“, - dėstė krepšinio agentas.

Šį tarpsezonį „Betsafe-LKL“ lygą papildė du užsieniečiai - abu juos įsigijo „Žalgiris“. Sezono uždangai nusileidus kauniečiai paskelbė apie kontraktą su amerikiečiu Thomasu Walkupu, o praėjusį savaitgalį sukirto rankomis ir su įžaidėju Nate'o Woltersu.

Didesnio užsieniečių proveržio į stipriausią šalies lygą tikimasi po šiuo metu vykstančios NBA Vasaros lygos, kuri baigsis liepos mėnesio pabaigoje.

„Kuomet pasibaigia Vasaros lyga, tuomet didžioji dalis amerikiečių susiduria su realybe, kad nebus pakviesti į NBA klubų peržiūras. Tuomet nusileidžia žaidėjų lūkesčiai bei kainos ir jie pradeda galvoti apie Europą. Vis dėlto žaidėjai pirmiausia dairosi į Italiją ir Vokietiją, o tik vėliau, nepavykus sudaryti kontrakto šiose šalyse, jie atsisuka į Lietuvą“, - aiškino P. Butkevičius.

Agentas pastebi vis didesnę NKL žaidėjų persikėlimo į LKL tendenciją, o to galime tikėtis ir šiemet. Pirmuoju ir vieninteliu NKL krepšininku, persikėlusiu šią vasarą į stipriausią šalies lygą, tapo Rokas Stankevičius, kuris iš Marijampolės „Sūduvos“ perėjo į „Šiaulius“.

Šiuo metu vos penki „Betsafe-LKL“ klubai savo sudėtyse turi daugiau nei tris žaidėjus: „Žalgiris“, „Rytas“, „Neptūnas“, „Šiauliai“ bei „Dzūkija“.

Nuo liepos 1-osios iki 9-osios vyksta LKL licencijavimo procesas, o jau mėnesio viduryje paaiškės komandos, dalyvausiančios kito sezono pirmenybėse.

„Manau, kad lietuviai kontraktus ims pasirašinėti liepos pabaigoje, o užsieniečiai galbūt net pirmąją rugpjūčio savaitę“, - prognozavo krepšinio agentas.

ELTA