REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2021 m. Lapkričio 12 d. 18:28

Kremlius kalbas apie įsiveržimą į Ukrainą neigia

Pasaulis

Freepik.com nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt


193971

Kremlius penktadienį atmetė įtarimus, kad Rusijos pajėgų telkimas netoli Ukrainos atspindi agresyvius Maskvos ketinimus, ir sakė, kad Rusijai reikia užsitikrinti saugumą reaguojant į esą iškilusias NATO grėsmes.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie galimus Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą, yra „tuščias ir nepagrįstas padėties sunkinimas“.

„Mūsų ginkluotųjų pajėgų judėjimas mūsų teritorijoje neturėtų niekam kelti nerimo. Rusija niekam nekelia grėsmės“, – žurnalistams per telekonferenciją sakė D. Peskovas.

Ukraina praėjusią savaitę pasiskundė, kad Rusija po karinių pratybų netoli jos sienos laiko dešimtis tūkstančių karių, bandydama dar labiau spausti savo buvusią sovietinę kaimynę. 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad apie 90 tūkst. Rusijos karių yra sutelkti netoli sienos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytuose. Kijevas konkrečiai nurodė, kad Jelnioje, esančioje maždaug už 260 km į šiaurę nuo Ukrainos sienos, pasiliko Rusijos 41-osios armijos dalinių.

JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) šią savaitę Vašingtone patikino Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą, kad Amerikos įsipareigojimas dėl Ukrainos saugumo ir teritorinio vientisumo „yra nepajudinamas“.

Pasak A. Blinkeno, Vašingtonui „neaiškūs Maskvos ketinimai“, bet praeityje Rusijos taktika apėmė provokacijų prie jos sienų prasimanymą siekiant pateisinti karinę intervenciją.

Rusija reiškė palaikymą separatistams, užgrobusiems dideles teritorijas Rytų Ukrainoje tuojau po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Kilęs karas, kuris iki šiol teberusena, nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių. Ukrainos vyriausybė sako, kad šalies rytuose separatistams slapta padeda Rusijos pajėgos, bet Maskva nuolat tai neigdavo.

Ketvirtadienį paklaustas, ar Rusija planuoja įsiveržti į Ukrainą, Rusijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pavaduotojas Dmitrijus Polianskis atsakė, kad ji „niekada to neplanavo, niekada to nedarė ir nedarys, nebent Ukraina ar kas nors kitas išprovokuotų“. Anot jo, Ukraina daug kartų grasino, o JAV karo laivai provokuojamai veikė Juodojoje jūroje.

D. Peskovas penktadienį panašiai akcentavo, kad Rusijai reikia užsitikrinti saugumą, nes pastaruoju metu „padaugėjo provokacijų“ prie Rusijos sienų, įskaitant NATO provokacijas. Jis paminėjo JAV karo laivų dislokavimą Juodojoje jūroje ir vis dažnesnius JAV ir NATO žvalgybos skrydžius.

„Prireikus imamės priemonių savo saugumui užtikrinti, jei netoli mūsų sienų vyksta kokie nors provokuojantys mūsų oponentų veiksmai. Kalbėdamas apie oponentus, visų pirma turiu galvoje NATO ir NATO pajėgas, visai aktyviai ir įžūliai veikiančias prie pat mūsų sienų, – sakė D. Peskovas. – Negalime į tai nereaguoti; privalome saugotis.“

Rusijos gynybos ministerija JAV karo laivų „USS Mount Whitney“ ir „USS Porter“, praėjusią savaitę atplaukusių į Juodąją jūrą, dislokavimą pavadino „grėsme regiono saugumui ir strateginiam stabilumui“.

„Tikrasis JAV veiksmų Juodosios jūros regione tikslas yra tyrinėti karo veiksmų lauką tam atvejui, jei Kijevas bandytų jėga išspręsti konfliktą pietryčiuose“, – sakoma rusų ministerijos pareiškime.

Pranešimai apie netoli Ukrainos telkiamas Rusijos pajėgas taip pat sukėlė susirūpinimą Europos Sąjungoje.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), šią savaitę aptarusi šį klausimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), sakė, kad „ES ir JAV visokeriopai remia Ukrainos teritorinį vientisumą“.

Europos Komisijos atstovas Peteris Stano (Peteris Stanas) penktadienį žurnalistams sakė, kad blokas stebi padėtį kartu su partneriais, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, ir nurodė, kad „iki šiol surinkta informacija kelia gana didelį nerimą“.

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA