Kremlius atsisakė komentuoti Azerbaidžano lėktuvo katastrofą, kol nebaigtas tyrimas

Pasaulis

Azerbaidžano lėktuvo katastrofa. Scanpix nuotr.

Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA.LT

336188

Penktadienį, po pranešimų, kad Azerbaidžano keleivinį lėktuvą galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa, Kremlius atsisakė komentuoti lėktuvo sudužimą, kol tyrimas nebaigtas.

Po trečiadienį įvykusio incidento pasirodė pranešimų, kad lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos raketa.

„Atliekamas tyrimas, ir kol nėra tyrimo išvadų, nemanome, kad turime teisę teikti kokius nors komentarus, ir to nedarysime“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ trečiadienį skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, kai dėl kol kas neaiškių priežasčių buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio į rytus per Kaspijos jūrą.

Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.

Šiuo metu vyksta oficialus tyrimas, o valdžiai artima Azerbaidžano interneto svetainė „Caliber“ teigė, jog neįvardyti valdžios atstovai mano, kad lėktuvą numušė rusų raketa, paleista iš „Pancir-S“ oro gynybos sistemos.

„Azerbaijan Airlines“ penktadienį teigė, jog stabdo skrydžius į septynis Rusijos miestus, atsižvelgdamos į rizikas skrydžių saugumui, o jau anksčiau paskelbė apie skrydžių į Grozną ar Machačkalą Dagestane stabdymą.

Azerbaidžaniečių įstatymų leidėjas Rasimas Musabekovas ragino Rusiją dėl incidento atsiprašyti.

„Jie turi tai priimti, nubausti tuos, kurie yra kalti, pažadėti, jog toks dalykas nepasikartos, išreikšti atgailavimą ir pasiruošimą suteikti kompensaciją“, – naujienų agentūrai AFP interviu metu teigė R. Musabekovas.

„Mes laukiame, kol Rusija tai padarys“, – teigė jis.

Parlamentaras nurodė, jog lėktuvas „buvo pažeistas danguje virš Grozno ir paprašė leidimo avariniam nusileidimui“.

„Anot visų aviacijos taisyklių, jie turėjo leidimą suteikti ir suorganizuoti nusileidimą“, – tęsė R. Musabekovas.

Tačiau lėktuvui neleista nusileisti Grozne ar netoliese esančiuose Rusijos oro uostuose, ir jis buvo išsiųstas toli, į už Kaspijos jūros esantį Kazachstaną, o jo GPS sistema buvo išjungta, teigė politikas.

Jei Grozno oro uoste veikė oro gynybos sistemos, „jie turėjo uždaryti tą oro erdvę. Lėktuvas turėjo būti apsuktas jam artėjant prie Grozno. Kodėl tai nebuvo padaryta?“, kėlė klausimą įstatymų leidėjas.

Keli aviacijos ir karo ekspertai spėjo, jog lėktuvą netyčia galėjo numušti Rusijos oro gynybos sistemos, nes jis skrido vietovėje, kurioje buvo įtariama Ukrainos dronų veikla.

Rusijos civilinės aviacijos agentūros vadovas penktadienį tvirtino, kad Ukrainos dronai atakavo Grozno miestą tuo metu, kai bandė nusileisti Azerbaidžano oro linijų lėktuvas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt