PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2017 m. Lapkričio 23 d. 14:01

Kreivi dantys – kasdienybė. Kodėl mažėja įgimtų gražių šypsenų savininkų?

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


21159

Sveikiausiais dantimis gali džiaugtis 1,5–3 metų amžiaus vaikai, tačiau jau penkiamečių-šešiamečių dantys tampa prasti. Jeigu tėvai nesiima atitinkamų priemonių, susiformuoja netaisyklinga dantų padėtis – ilgainiui tai sukelia nepasitenkinimą neestetiškai atrodančia šypsena, gali tapti žemos savivertės ir pasitikėjimo savimi stokos ar net patyčių priežastimi. Kas nutinka per tuos porą metų ir kodėl daugėja turinčių netaisyklingą sąkandį?

ortodonte-migle-lapatinske.jpg

„Šiandien vis dažniau pasitaiko pacientų su dantų padėties, dar kitaip vadinamomis ortodontinėmis, anomalijomis. Kreivi, susigrūdę dantys, netaisyklingas sąkandis – tai dažniau ne įgimta, o įgyjama dėl žalingų aplinkos veiksnių. Dantų padėtį gali lemti ne tik nuo pat mažų dienų formuojami netaisyklingi kramtymo įgūdžiai, tačiau ir tokie, atrodo, neesminiai faktoriai, kaip netaisyklingas kvėpavimas, nuolat pravira burna ar netaisyklinga liežuvio padėtis“, – pasakoja Miglė Lapatinskė, šeimos klinikos gydytoja ortodontė.

Kalbėdama apie mažiausiuosius, M. Lapatinskė pabrėžia, jog tokie dalykai, kaip užsitęsęs nykščio čiulpimas, nuo pat pirmojo pasirodžiusio dantuko neformuojami dantų valymo įgūdžiai, liežuvio stūmimas į priekinius dantis, per anksti iškritę pieniniai dantys dar nė nepradėjus augti nuolatiniams – taip pat labai svarbūs veiksniai, lemiantys dantų padėties formavimąsi.

„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į 7–14 metų amžiaus vaikų dantų lankų būklę. Ankstyvas ortodontinių anomalijų diagnozavimas ir gydymas būna lengvesnis, efektyvesnis, trumpesnis ir padeda išvengti sudėtingesnio gydymo ateityje, mat minėtu amžiaus tarpsniu dar vyksta žandikaulių ir dantų augimas“, – sako ortodontė.

Nesiimant atitinkamų priežiūros priemonių nuo pat kūdikystės, vėliau gali tekti skirti „pasimatymus“ ortodontui, metus ar dvejus draugauti su dantų plokštelėmis arba breketais, kurie bent jau šiuo metu turbūt yra vienintelis būdas ištaisyti dantų anomalijas. M. Lapatinskė pastebi, jog anksčiau tik 1 iš 5 pacientų, pasirenkančių breketus, buvo suaugusysis, o šiandien didelės takoskyros tarp pacientų amžiaus nėra, mat į ortodontus kreipiasi vis daugiau pacientų, jaunystėje ar vaikystėje neturėjusių galimybių džiaugtis gražia šypsena. Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugėja ir pacientų, kuriems būtinas kompleksinis gydymas – ortodontinis gydymas taikomas paruošiant pacientą protezavimui ar dantų implantams.

„Tendenciją, kad vis daugiau žmonių apsilanko pas odontologus, galima vertinti įvairiai: viena vertus, daugėja dantų anomalijų, kita vertus – tiek vaikai, tiek suaugusieji vis dažniau linkę rūpintis burnos higiena ir estetiškai atrodančia šypsena. Tad jeigu anksčiau breketai būdavo „kažkas baisaus“ paaugliams, dabar jie tapo savotiška mada. Drįsčiau teigti, kad pacientai pradeda didžiuotis nešiodami breketus, patyčių šia tema taip pat nebegirdžiu“, – šypsosi M.Lapatinskė.

Ortodontė įsitikinusi, jog breketų populiarumui ir patyčių dėl jų nešiojimo nykimui tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų įtakos turi vis naujesni estetiniai gydymo metodai ir žinomų žmonių, tokių kaip Beyonce, Gwen Stefani ar Vaido Baumilos, Jono Nainio pavyzdžiai. Pasak M. Lapatinskės, vis dažniau metalinius breketus dėl estetinių priežasčių pacientai keičia estetiniais, tokiais kaip keraminiai (mažiau pastebimi ant dantų) ar safyriniai (praktiškai nepastebimi ant dantų, mat atspindi natūralią dantų spalvą). Taip pat populiarūs ir vidiniai breketai bei gydymas skaidriomis ortodontinėmis kapomis.

„Pastebiu, kad jeigu jau prireikia nešioti breketus, vieni pacientai nori, kad jie būtų kuo mažiau pastebimi, kiti gi linkę į avantiūras, išskirtinumą. Pastarieji renkasi tokius, kurie prie lanko tvirtinami spalvotu elastiku, „puošia“ breketus spalvomis ar netgi derina prie aprangos arba gelinio nagų lako“, – breketų madas vardija klinikos atstovė.

M. Lapatinskė pastebi, kad nepaisant populiarumo, savo darbe vis dar susiduria su klaidingais įsitikinimais, jog breketai gadina dantis, „skatina“ švepluoti ar sukelia dantų skausmą.

„Tai – mitai, neturintys jokio rimto pagrindo. Prasta burnos higiena ir atsainus požiūris į savo burnos sveikatą sukelia dantenų ir dantų ligas. Taip, su breketais burnos higiena tampa sudėtingesnė, juos tenka dažniau valyti, tačiau mitas, kad breketai gadina dantis – iš piršto laužtas. Antra, šveplavimas taip pat pakankamai retas atvejis, ši savybė dažnesnė nešiojant ortodontines plokšteles ar vidinius breketus. O skausmo baimė – tai labai subjektyvus pojūtis. Tempimo jausmas gali būti juntamas, tačiau tai normalu ir viskas praeina per 4–14 dienų“, – sako M. Lapatinskė.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad pasirinkus ortodontinį gydymą, tenka daugiau dėmesio skirti dantų valymui: juos tenka valyti dažniau, dantų apnašos turi būti kruopščiai pašalinamos minkštu dantų šepetėliu, vieno danties šepetėliu ir specialiu tarpdančių šepetėliu bei tarpdančių siūlu.

Ernesta Karalienė