Kraujo donorų organizatorė R. Vanagienė: kai kurie žmonės kraują ėmė duoti po to, kai jo prireikė patiems

Jonaviečiams, kurie yra kraujo donorai, VšĮ Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorės Rimantės Vanagienės veidas yra puikiai atpažįstamas. Ir ne tik – tikrai dažnam teko išgirsti jos pasakytą „ačiū“. Betarpiškai su kraujo donorais bendraujanti R. Vanagienė sako, kad kiekvienam kraujo davusiam žmogui jaučia dėkingumą.

Jau devyniolika metų šį darbą dirbanti R. Vanagienė juokauja: dulkių siurblių ji pardavinėti negalėtų, nors ne kartą girdėjo, kad dėl savo organizacinių gebėjimų būtų puiki pardavėja. „Bet tai kas kita“, – sako Rimantė.

NKC krauju aprūpina visas Lietuvos ligonines, todėl kiekvienas R. Vanagienės rytas prasideda taip pat: gaunama informacija, ar nėra sumažėjusios kraujo atsargos. Taip gali nutikti tuomet, kai kraują tenka perpilti gimdyvėms, taip pat operacijų metų. Ypač sudėtingos ir daug kraujo atsargų reikalaujančios yra organų persodinimo operacijos.

Jonava – tarp pirmaujančių

Kiek kartų R. Vanagienė organizavo kraujo donorystės akcijas Jonavoje, sako net ir nežinanti – skaičių pametusi senokai.

„Vien šiais metais Jonavoje buvome jau aštuonis kartus, o duoti kraujo atėjo apie 600 žmonių. Vadinasi, per vieną kartą – apie 73 žmonės. Tai tikrai daug. Pagal apsilankymų skaičių, tenkantį šimtui gyventojų, mano aptarnaujamame regione (be Jonavos, R. Vanagienė organizuoja kraujo donorystės akcijas Dzūkijoje ir Suvalkijoje – aut. past.) Jonava pirmauja. Kai važiuoju į Jonavą, mane visą laiką lydi jausmas, lyg važiuoju tarsi pas savus.

Smagu, kad turime nuolatinių donorų. Lygiai taip pat svarbu, kad atėjęs žmogus jaustųsi laukiamas. Juk jei mes visi sėdėsime valdiškais veidais, žmogus kitą kartą gali ir neateiti. Myliu žmones, esu žmonių žmogus ir stengiuosi, kad iš tokių išvažiavimų mes kraujo parvežtume kuo daugiau. Jo visą laiką reikia“, – kalbėjo R. Vanagienė.

Priklausomai nuo oro sąlygų, jonaviečiai kraujo kviečiami duoti arba miesto centre pastatytose palapinėse, arba kultūros centro fojė. Kaip sako R. Vanagienė, dirbti palapinėse yra gerai, nes vykstančią akciją pamato dar daugiau žmonių, tačiau jei dideli karščiai ar stiprus vėjas, lietus – dirbti lauke sudėtinga.

Tėvai atsiveda pilnametystės sulaukusius vaikus

Jei reiktų apibendrinti, koks yra kraujo donoro portretas – to padaryti neįmanoma, mat duoti jo ateina patys įvairiausi žmonės. R. Vanagienė pasakoja, kad jai itin įsimena atvejai, kai ilgamečiai donorai pirmą kartą duoti kraujo atlydi savo aštuoniolikos metų sulaukusius vaikus.

„Būna, kad kraujo duoda žmona, o tada ima ateiti ir jos vyras. Arba – atvirkščiai.  Yra dalis žmonių, kurie kraują pradėjo duoti po to, kai patys ar jų artimi žmonės su tuo susidūrė, kai jiems patiems reikėjo kraujo. Ateina ir sako: ateinu skolą atiduoti. Aš, beje, viena iš tokių. Kai gimiau, mamai perpylė labai daug kraujo“, – pasakojo pašnekovė.

Donorų organizatorė sako, kad nemažai žmonių ji jau atsimena. Kartais atsimenanti net nuolatinio donoro kraujo grupę: „Turiu gerą atmintį. Kartą laukiau Palangoje sriubos ir mane užkalbino vyras. Žinau, kad donoras, tik negalėjau atsiminti, iš kur. Pasirodė, kad iš Jonavos.“

Jonavoje – padėka kraujo donorams

Kai Jonavoje organizuojama kraujo donorystės akcija, bent kartą kraujo davę žmonės sulaukia priminimo: jis atsiunčiamas trumpąja žinute. Tiems donorams, kuriuos per daug metų darbo R. Vanagienė jau pažįsta, ji paskambina ir telefonu: priminti, pakviesti.

„Arba parašau mesendžerio žinute. Ypač tiems, kurie senokai buvo“, – juokiasi donorų organizatorė.

Šiais metais Jonavoje pirmą kartą surengta kraujo donorų pagerbimo šventė ir padėkota žmonėms, jo davusiems dvidešimt ir daugiau kartų.

„Tuos donorus, kurie kraujo davę keturiasdešimt ir daugiau kartų mes pagerbiame ir apdovanojame renginyje Vilniuje“, – dalijosi pašnekovė.

NKC atstovai šiais metais taip pat pasirašė sutartį su Jonavos rajono savivaldybe, kuria oficialiai įteisino ne vienerius metus trunkantį bendradarbiavimą.

Nuotrauka socialiniame tinkle – ne pasipuikavimas

Viešoje erdvėje ne kartą teko išgirsti kritikos, kad žmonės puikuojasi savo gyvenimu: dalinasi atostogų ar kasdienio gyvenimo fragmentais bei kad riba tarp privatumo ir viešo gyvenimo nyksta. Tačiau R. Vanagienė sako, kad nuotraukos iš kraujo donorystės akcijų tikrai nėra pasipuikavimas. Anaiptol – tai žinios skleidimas ir netiesioginis raginimas prisidėti ir kitus.

Donorystė „atėjo į madą“, o duoti kraujo daug kam tampa savaime suprantama. Žmonės suvokia: gali ateiti diena, kai jo reikės pačiam ar artimajam.

Iki 2017-ųjų metų Lietuvoje kraujo donorystė buvo mokama, tačiau nutarta, kaip ir kitose šalyse, eiti kitu keliu – neatlyginti už duotą kraują.

„Taip, jau seniai to nėra. Jei prieš daug metų kas nors man būtų pasakęs, kad per metus mes turėsime daugiau nei 70 tūkst. neatlygintų donacijų – nebūčiau patikėjusi. O dabar taip yra. Tačiau svarbiausia, kad žmonės aukoja ne tik savo kraują, bet ir laiką – jei daugiau žmonių, kartais tenka pastovėti eilėje“, – kalbėjo R.Vanagienė.

Pašnekovė sako, kad ne kartą duoti kraujo atėję žmonės, prisipažino, kad „bijo adatų“, tačiau noras padėti kitiems tampa didesniu už baimę.

„Žmogus, kuris yra kraujo donoras, kuris pasiryžęs ir organų donorystei, man visada kelia pagarbą, jis mano akyse ūgteli. Manau, per laiką mes visi užaugome, tapome labiau sąmoningi ir suprantame, kad dalintis reikia“, – sakė donorų organizatorė.