Krau­jo do­no­rystės is­to­ri­ja: kraują skies­da­vo pie­nu, vy­nu, alu­mi

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

118717

Kai dau­giau nei prie­š pen­kis šim­tus metų po­pie­žių Ino­centą VIII iš­ti­ko in­sul­tas, jį mėgin­ta iš­gelbė­ti, per­pi­lant kraują trijų de­šimt­me­čių ber­niukų iš ne­pa­si­tu­rin­čių šeimų. Iš to ne­laimė­jo nie­kas: po­pie­žius vis tiek mirė, o ne­tekę krau­jo, neiš­gy­ve­no ir ber­niu­kai. Vėliau žmonėms būda­vo per­pi­la­mas ožkų, avių, kar­vių krau­jas, kar­tais – skied­žiant jį vy­nu, pie­nu, alu­mi.

Praėjus daugiau nei penkiems šimtmečiams, medicina be kraujo perpylimo procedūrų atrodo neįsivaizduojama, o tiek donorams aukoti, tiek perpilti recipientams kraujo tapo visiškai saugu.

Pirmieji žingsniai kraujo perpylimo srityje buvo žengiami dar septynioliktojo amžiaus Europoje, daugiausia – Didžiojoje Britanijoje. Tuomet anglų gydytojas Williamas Harvey’us atrado, kad kraujas apskritai cirkuliuoja. Tai sukėlė didelį reakcionierių nepasitenkinimą. Plačiojoje visuomenėje manyta, kad širdis yra sielos buveinė, o konservatyvūs medikai rėmėsi aristotelišku požiūriu, kad kraujas kepenyse atsiranda iš suvartojamo maisto ir venomis keliauja į vidaus organus tik viena kryptimi.

Eksperimentavo su gyvūnų krauju

Apskritai kraujo tyrimų srityje XVII a. matomi ryškūs proveržiai. Prancūzai ir anglai daugiausia tyrinėja kraują ir daro eksperimentų. Štai vienas anglų gydytojas išgelbėja šunį, perpilant jam kito šuns kraujo, atlieka eksperimentų ir su avimis.

Tuometės praktikos primena, kiek toli šioje srityje nueita. Štai prancūzų mokslininkas Jeanas-Baptiste’as Denisas, asmeninis Liudviko XIV – Karaliaus Saulės gydytojas, penkiolikmečiam berniukui perpylė ėriuko kraujo, kurį surinko dėlėmis. Manoma, kad jis išgyveno tik dėl to, kad perpiltas kraujo kiekis buvo nedidelis.

Kitą eksperimentą prancūzas atliko didaktiniais tikslais. Žmogui, garsėjusiam brutaliu elgesiu su savo žmona, buvo nuleista 300 g kraujo, o vietoje jo perpiltas puodelis veršiuko kraujo. J. B. Denisas tikėjosi, kad romaus gyvūno kraujas nuramins ir žiauriu elgesiu garsėjantį pacientą.

Pacientas išgyveno. Tiesa, jo šlapimas tapo juodas, o vėliau jis ir neteko sąmonės. Tačiau tai, ko tikėjosi mokslininkas, neįvyko – pacientas ramesnis netapo. Pakartotinai atliktas perpylimas jį pražudė, o gydytojas paciento žmonos buvo apkaltintas žmogžudyste ir, nors buvo išteisintas, metė medicinos praktiką.

Tais laikais mokslininkai gyvūnų kraują kartais skiesdavo. Būdavo bandoma perpilti avių, šunų, arklių ir raguočių kraujo žmonėms, maišant jį su tokiais skysčiais kaip vynas, pienas, alus ar net šlapimas.

Tuometės praktikos šokiruoja

Vis dėlto pirmą kartą sėkmingai žmogaus kraujo perpylimą kitam žmogui įvykdė britų akušeris Jamesas Blundellis XIX a. pradžioje, atlikęs šią procedūrą nukraujavusiai gimdyvei. Tačiau šis amžius pasižymėjo ir regresu kraujo perpylimo srityje, mat šimtmečio pabaigoje tarsi iš niekur atgimė idėja transfuzijai vėl naudoti gyvulių kraują – tuo metu buvo sudėtinga rasti pakankamą skaičių žmonių, norinčių tapti donorais.

Anot Nacionalinio kraujo centro (NKC) atstovės Irmos Pimpičkaitės, žiūrint iš dabarties perspektyvos, tokios medicinos praktikos išties šokiruoja. Pasak jos, šioje srityje progresas ryškus, net ir žvelgiant atgal į pastaruosius trisdešimt metų, o situacija, lyginant su tuo, kas vyko prieš du ar tris šimtmečius, – kaip diena ir naktis.

„Jei prieš porą šimtų metų apie pusė perpylimo atvejų būdavo sėkmingi, tai dabar mes kalbame apie tai, kad vienas donoras gali išgelbėti net tris gyvybes, taip pat ir apie naudą paties donoro sveikatai. Atradus kraujo grupes, progresas šioje srityje žengė daugiamyliais žingsniais ir dabar matome visiškai saugius tiek kraujo donorystę, tiek patį perpylimą“, – sakė I. Pimpičkaitė.

Atskleidė kraujo paslaptį

Esminį lūžį kraujo donorystės istorijoje galima fiksuoti 1901 m., kai austrų chemikas ir imunologas Karlas Landsteineris atrado kraujo grupes. Pastebėjus, kad, vykdant perpylimą su gyvūnų krauju, žmogui pradeda krešėti kraujas, austrui kilo mintis, kad šis krešėjimas – visai ne liga, o normalus fiziologinis procesas.

Tyrinėdamas savo, kolegų ir pacientų kraują, jis sumaišė skirtingus kraujo mėginius ir stebėjo, kurie mišiniai sukreša ir kurie – ne. Jis iškėlė hipotezę, kad žmogaus kraujyje egzistuoja tam tikros struktūros junginių, vadinamų agliutinogenais, pagal kuriuos kraują galima suskirstyti į tris grupes. Kadangi tyrimams kraują paaukojo siauras ratas žmonių, rečiausioji kraujo grupė AB buvo atrasta tik vėliau.

Nors tai galima vadinti vienu svarbiausių atradimų medicinos istorijoje, pripažinimo dėl savo indėlio į proveržį medicinos ir fiziologijos srityje K. Landsteineris sulaukė tik po trisdešimties metų – 1930 m. jam buvo įteikta Nobelio premija.

Lietuvoje – proveržis tarpukariu

Lietuvoje pirmieji kraujo perpylimai atlikti tarpukariu. Pirmasis tai 1923 m. padarė Kauno valstybinės ligoninės profesorius Vladas Kuzma, tikras chirurgijos virtuozas, daugelio šios srities naujovių pradininkas. Paraleliai Raudonojo Kryžiaus draugijos ligoninėje kraujo perpylimus pradėjo ir nusipelnęs akušeris ginekologas prof. Pranas Mažylis. Jo iniciatyva pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai per komplikuotus gimdymus nukraujavusioms moterims.

„Iš pradžių buvo perpilama „gintariniu“ aparatu. Paimdavo iš donoro venos į gintarinį indą maždaug 300 g kraujo. Ir per dvi tris minutes jis būdavo supilamas ligoniui. Žinoma, donoras būdavo atitinkamai paruošiamas ir nustatoma kraujo grupė. Paskui iš užsienio nupirkti kiti aparatai. Jais būdavo perpilamas kraujas tik mažais kiekiais – po 20 g. Tai buvo nepatogu, todėl buvo pradėtas naudoti konservuotas kraujas“, – prisiminimuose teigia kartu su P. Mažyliu dirbusi gydytoja Emilija Bliūdžiūtė.

Įprasta procedūra Lietuvoje kraujo perpylimas tapo tik ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kurio pabaigoje kasmet buvo atliekama pusšimtis kraujo perpylimų. Jau 1934 m. P. Mažylis ir V. Kuzma su dar pora kolegų suvienijo jėgas ir organizavo Kraujo transfuzijos instituto steigimą. Institute buvo sudarinėjami donorų sąrašai su namų adresais – esant poreikiui buvo žinoma, kur galima rasti donorą ir iš jo kraujo pirkti.

Ketvirtojo XX a. dešimtmečio pabaigoje kraujo perpylimai medicinos praktikoje buvo atliekami vis dažniau ir chirurgų buvo laikomi viena iš galingiausių gydymo priemonių.

Nacionalinis kraujo centras kviečia dovanoti kraujo Šiauliuose, S. Daukanto g. 90. Informacijos apie renginius ir vizitus mažesniuose miestuose ieškokite Nacionalinio kraujo centro feisbuko paskyroje bei interneto tinklalapyje www.kraujodonoryste.lt.

NKC informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt