REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Sausio 17 d. 16:55

R. Karoblis: „Laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti“ (vaizdo reportažas)

Vilnius

Nuotraukos Alfredo Pliadžio (KAM) ir Michailo Lysenko (KASP)

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt


26574

„Šiandien Lietuvai prisiekė dar 73 savanoriai ir tai – aiškus įrodymas, jog suprantame, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sveikindamas savanorius sausio 17 d. minint 27–ąsias Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo metines Nepriklausomybės aikštėje.


Foto galerija:

2018-01-17-rikiuote-m-lysenko-foto-3.jpg
2018-01-17-rikiuote-m-lysenko-foto-14.jpg
a4s-5167.jpg
a4s-5210.jpg
al5-5071.jpg
al5-5221.jpg

„Džiaugiuosi, kad nuo pat 1991-ųjų, kai pirmieji savanoriai rinkosi prie Aukščiausios Tarybos ir kitų objektų ginti šalies Nepriklausomybę kritiniu momentu iki šių dienų esate tiek pat patriotiški, nuoširdžiai atsidavę tarnybai ir didžiuodamiesi dėvite Lietuvos kario uniformą“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis iškilmingos rikiuotės metu įteikė pereinamąjį apdovanojimą – istorinį atkurtą XIV amžiaus kalaviją – geriausiai 2017 m. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopai. Ja, trečius metus iš eilės, tapo kapitono Lino Ambraziūno vadovaujama Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopa, įsikūrusi Gargžduose.

Rikiuotei vadovavęs KASP vadas pulkininkas Arturas Jasinskas įteikė rinktinės kovinę vėliavą naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui majorui Denisui Starikovičiui. Kartu buvo pašventintas oficialiai atkurtos 810-osios (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopos vėlukas.

Renginio metu buvo perduotos gėlės, kurios visų susirinkusių vardu padedamos prie Sausio 13-osios memorialo, prie paminklinio akmens savanorio Artūro Sakalausko žuvimo vietoje ir prie paminklo „Kariams – Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“.

Savanorius taip pat pasveikino Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, renginyje dalyvavo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, užsienio ambasadų atstovai, gynybos atašė, kiti svečiai, nuaidėjo salvės iš senovinės patrankos, dedikuotos Lietuvos Respublikai, Lietuvos kariuomenei ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos Savanorių pajėgų vadai pasirašė kasmetinį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

KASP įkūrimo metinių minimos jau tradicija tampančia – „Diena su uniforma“, kai visoje Lietuvoje kariai savanoriai, įprastai dėvintys uniformą pratybų metu, dažniausiai savaitgaliais, atrodo kariškai ir būdami darbe, paskaitose ar leisdami laisvalaikį.

1991-ųjų metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. Remiantis šiuo įstatymu oficialiai pradėjo veikti Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT, 1998 m. reorganizuota į KASP). Įstatymas įteisino ir juridiškai legalizavo jau veikiančias savanorių formuotes, sudarė prielaidas paskirti vadovybę, formuoti dalinius. Įkūrus Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, buvo išspręstas vienas esminis uždavinys – į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių - pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą - darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti LR piliečiai nuo 18 iki 60 metų.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys dalyvauja Jungtinių Tautų vadovaujamoje stabilizavimo operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA. Lietuvos kariai operacijoje vykdo tarptautinių pajėgų apsaugos funkcijas Vokietijos kontingento sudėtyje. Taip pat KASP instruktoriai dalyvauja Karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje.

Visa krašto apsaugos ministro R. Karoblio KASP 27-ųjų įkūrimo metinių proga kalba:

Nuoširdžiai sveikinu Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302 pėstininkų kuopą. Jau trečius metus iš eilės tampate geriausia savanorių kuopa. Norėtųsi pajuokauti ir palinkėti krašto apsaugos savanorių pajėgoms didesnės vidinės konkurencijos. O jei rimtai, tebūnie jūsų kuopa įkvepiantis pavyzdys visiems savanoriams, o dar labiau – tiems, kurie dar tik svarsto apie tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgos.

Ir, žinoma, patys nuoširdžiausi sveikinimai gimtadienio proga visai Krašto apsaugos savanorių pajėgų bendruomenei ir pati nuoširdžiausia padėka už jūsų tarnybą.

Man be galo džiugu, kad jog tai, kas prieš 27 metus prasidėjo būtent čia, prie Parlamento, šiandien gyvuoja ir auga kaip svarbi Lietuvos kariuomenės atrama - nuo dalyvavimo pratybose iki tarnybos tarptautinėse operacijose su profesionaliais kariais. Šiandien priesaiką duos dar 73 savanorių, ir tai – aiškus įrodymas, jog suprantame, kad laisvė – ne duotybė, o vertybė – kurią iškovojus reikia būti visada pasirengus apginti.

Juo labiau, kad gyvename nesaugiausiu laikotarpiu per pastaruosius 27 metus. Taip, šiandien šioje aikštėje nebėra barikadų, po mūsų miestus nebevažinėja okupantų tankai, tačiau vos už pusantro tūkstančio kilometrų tokias pačias kovas kovoja mūsų broliai ukrainiečiai. Tad grėsmės niekur nedingo, tik įgijo naują pavidalą: interneto trolių, melagingų naujienų, propagandos ir kibernetinių atakų. Ir geriausias mūsų ginklas prieš tokias grėsmės yra stipri pilietinė visuomenė – sugebanti kritiškai vertinti supantį informacijos srautą, vykstančius geopolitinius procesus bei pasirengusi stoti valstybės nepriklausomybės gynybon.

Mėgstu sakyti, kad jog patriotizmas yra ne jausmas. Tai yra veiksmas. Ir šiandien prieš save matau geriausią patriotiškos visuomenės dalį, kuri savo pasiryžimą ginti laisvę išreiškė konkrečiu veiksmu.

Ačiū jums už tai. Būkite patriotizmo lopšys, kuriame puoselėjama meilė Tėvynei ir pareiga geresnei Lietuvos ateičiai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA