Krašto apsaugos ministerija siūlo mažinti šauktinių šaukiamąjį amžių, pertvarkyti karinio personalo rezervą

Krašto apsaugos ministerija parengė LR Karo prievolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma sumažinti šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą amžių, pertvarkyti karinio personalo rezervo sistemą, apibrėžti karo prievolininkų, paskirtų atlikti tarnybą rezerve, tarnybos atlikimo terminus ir sąlygas, kt.

Bus siūloma keisti šauktinių šaukiamąjį amžių

Krašto apsaugos ministerija siūlo keisti šaukiamojo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) amžių ir nustatyti jį nuo 18 iki 23 metų. Šiuo metu šią tarnybą atlikti yra šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų.

Krašto apsaugos ministerijos atlikta analizė parodė, kad vyresni nei 23 m. jaunuoliai neproporcingai dažniau patenka į šauktinių sąrašus ir būtinybė atlikti karo prievolę jiems dažnai sukelia nepatogumų dėl šeiminių, darbinių aplinkybių. Taip pat išaiškėja, jog nemažai yra išvykę į užsienį ar atleidžiami nuo tarnybos dėl sveikatos sutrikimų. Palyginimui, 2018 m. šaukiamųjų sąrašą sudarė 22 proc. 25-mečių, kai tuo tarpu 19-mečiai – tik aštuonis procentus. Tuo tarpu baigę mokyklą 18-mečiai karo prievolę gali atlikti tik savanoriškai.

„Siekiame, jog nuolatinė pradinė privalomoji karo tarnyba būtų patogesnė visiems šauktiniams, tad šaukiamojo amžiaus mažinimas skatintų jaunuolius atlikti šią tarnybą prieš studijas, šeimos kūrimą, karjeros pradžią, taip pat galimai mažėtų karo tarnybos vengimo atvejų, ir vis tiek galėtume užtikrinti pakankamą kiekis potencialiai šaukiamų karo prievolininkų“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Asmenys, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo įstaigose, ir toliau nebūtų kviečiami atlikti karo prievolės, o tarnybą jiems būtų atidedama iki mokslų pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 21 metų.

Ministerija, atsižvelgdama į Konstitucinio teismo sprendimą, patikslino lengvatų taikymą atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą. Iki šiol, jei kandidatai į valstybės tarnybą surinkdavo vienodą balų skaičių, pirmenybė būdavo teikiama atlikusiam NPPKT. Teismas išaiškino, kad tokiu būdu prieš tuos, kurie dėl tam tikrų priežasčių neturėjo galimybės atlikti tarnybos, yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

Siūloma keisti šauktinių tarnybos vertinimo sistemą

Tarnybos metu NPPKT kariams suteikiamos socialinės garantijos, jie gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimą, maitinimą, aprangą, socialinį ir gyvybės draudimus). Kiekvienam šauktiniui kariui per mėnesį mokama 140,60 € išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Taip pat kiekvienam kariui kas mėnesį kaupiama speciali išmoka, kurios dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų, tačiau iki šiol nebuvo galimybės drausmę pažeidusio ar kitaip netinkamai tarnybą vykdančio kario įvertinti nepatenkinamai. Siekiant užtikrinti, kad valstybės skatinamąsias išmokas gautų tik motyvuoti, puikiai tarnybą atliekantys nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariai, ministerija siūlo suteikti galimybę šauktinio kario tarnybą įvertinti nepatenkinamai ir nemokėti piniginės išmokos. Kartu siekiama nustatyti galimybę nevertinti to šauktinio kario, kuris nedalyvavo kariniame rengime dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių.

Siūloma pertvarkyti karinio personalo rezervo sistemą

Įstatymo pakeitimais yra siūloma keisti Lietuvos kariuomenės personalo aktyviojo rezervo, kuris būtų naudojamas esant nepakankamiems kariuomenės pajėgumams ekstremalių situacijų atvejais, nepaprastosios padėties metu ir paskelbus mobilizaciją karo padėties metu, sampratą.

Iki šiol aktyviuoju rezervu laikytus Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius savanorius siūloma laikyti nebe aktyviuoju rezervu, o savanoriškai nenuolatinę karo tarnybą atliekančiais kariais. Tuo tarpu aktyviajam rezervui numatoma priskirti visus piliečius, kurie įgijo karinį parengtumą ne seniau kaip prieš 10 metų. Priėmus šias nuostatas į tokią kategoriją patektų visi per pastarąjį dešimtmetį į atsargą išleisti profesinės ir privalomosios tarnybos kariai, kariai savanoriai, Jaunesniųjų vadų ir karininkų bei buvusių Bazinių karinių mokymų dalyviai.

Aktyvųjį rezervą numatoma papildomai rengti 20-60 dienų per 10 metų. Kartotinių mokymų metu aktyviojo rezervo nariams būtų atnaujinami ne baziniai, o pagal jų turimą karinę specialybę įgyti kario įgūdžiai. Pasibaigus 10 metų tarnybai aktyviajame rezerve, jie būtų priskirti parengtajam rezervui ir į tarnybą būtų kviečiami tik mobilizacijos atveju, iki jiems sukaks 60 metų.

„Šiais pokyčiais siekiame pereiti nuo kiekybės prie kokybės. Siekiame pagerinti kariuomenės pasirengimą greitai sutelkti reikiamus pajėgumus ypatingais atvejais ar karo padėties metu, nes toks aktyvus rezervas, kokį siūlome, galėtų vykdyti užduotis praktiškai iš karto jį aktyvavus“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Be to, mobilizuotiems rezervo kariams siūloma numatyti tarnybinio atlyginimo mokėjimą. Pasak kariuomenės vado, tuo būtų išvengta atvejų, kuomet mobilizuotas karo prievolininkas atlikdamas tarnybą liktų be pajamų, kas keltų grėsmę jo šeimos išlaikymo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo stabilumui.

Šiuo metu įstatymas įpareigoja sukurti parengto rezervo vienetus ir į juos paskirti rezervo karius, tačiau krašto apsaugos sistemos vadovybė įsitikinusi, kad karinės agresijos atveju nebūtų laiko formuoti naujų karinių vienetų ir organizuoti rezervo karių parengimo. Todėl, anot kariuomenės vado, taikos ir karo meto kariuomenės struktūra neturi skirtis ir rezervo karius siūloma naudoti tik jau esamiems padaliniams papildyti.

„Jei Lietuvos kariuomenės ir KAM siūlomi pakeitimai, susiję su kariuomenės rezervu bus priimti, galėsime dar geriau ir greičiau vykdyti iškeltas užduotis pasitelkiant kariuomenės personalo rezervą, o rezervo kariams bus daugiau aiškumo dėl tarnybos rezerve ir paskelbus mobilizaciją sąlygų“, – įsitikinęs kariuomenės vadas.

Siūlomus įstatymo pakeitimus, jei jiems pritartų LR Vyriausybė, dar turės svarstyti LR Seimas. Pataisos įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1 dienos.