Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Zarasų rajono savivaldybės nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Zarasų rajono savivaldybė
Per Rusijos agresiją prieš Ukrainą žuvo neįtikėtinai daug žmonių, sugriauta daugybė namų ir sukelta nemažai sielvarto. Labiausiai jos pasekmes pajuto motinos ir vaikai. Vaiką ant rankų laikanti motina tapo nekaltųjų kančios ir begalinio skausmo simboliu ir įkūnijo kovą tų, kurie bėga ir klajoja, gyvena tremtyje ar nelaisvėje. Šis vaizdinys – tai galingas prašymas apsaugoti, pagalbos šauksmas, žymintis esminę gėrį ir blogį skiriančią ribą: gelbėdami ir saugodami vaikus, giname šviesą.
Dievo Motinos su Kūdikiu atvaizdas puikiai atspindi simbolinę gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos, gyvenimo ir mirties priešpriešą. Svarbu, kad moters su vaiku įvaizdis peržengtų įprastą bažnytinę šio paveikslo interpretaciją ir net išeitų už krikščioniškosios tradicijos ribų. Dievo Gimdytojos ikona nėra vien tik šventas paveikslas, – tai dar ir archetipas. Motinystė, pamatinė ir visuomenei gyvybiškai svarbi sąvoka, tampa antikariniu šūkiu, konflikto antiteze, vilties simboliu. Ant šovinių dėžės nutapytas Motinos su Kūdikiu paveikslas atgaivina šią viltį, gyvybės atvaizdu par excellence paverčia tai, kas simbolizavo mirtį.
Paradoksalu, tačiau Motinos su Kūdikiu paveikslas ne tik simbolizuoja gyvenimo pergalę prieš mirtį, bet ir yra stiprus išsivadavimo įvaizdis. Dievo Motinos ikonos ne tik atspindi nekaltųjų kančią, bet ir įkūnija viltį ateityje išsilaisvinti iš pragaro gniaužtų ir džiaugsmą išsivadavus iš nelaisvės – ypač pragariškos rusų nelaisvės, kurioje atsidūrė ukrainiečiai. Šios pirmiausia rusų nelaisvėje laikomiems ukrainiečių vaikams skirtos Dievo Motinos ikonų parodos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulį pagrobimų, kuriuos vykdo ne pavieniai asmenys ar grupės, o visa šalis, mastą, taip pat į šių vaikų grąžinimo problemą: iki šiol dešimtys tūkstančių jaunųjų Ukrainos piliečių vis dar laikomi įkaitais. Dabar mums nepaprastai reikia bendrų visos žmonijos – visų geros širdies žmonių – pastangų, kad mažieji įkaitai būtų išvaduoti iš rusų nagų. Turime neprarasti vilties, kad vieną dieną ukrainiečių vaikai grįš į tėvynę.
Šių ir kitų ikonų parodos keliauja po pasaulį. Jos jau eksponuotos keliolikoje šalių ir daugiau kaip 150 vietų. Projekto „Ikonos ant šovininių dėžių“ kūriniai jau buvo eksponuoti visoje Lietuvoje: 2022 m. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje, 2023 m. – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje ir Kėdainių krašto muziejuje, o 2024 m. – Kauno IX forto muziejuje.
Naujausias ciklas taip pat buvo eksponuotas Sapiegų rūmuose Vilniuje, Kauno Ąžuolyno bibliotekoje, Kino centre „Garsas“ Panevėžyje, Anykščių kultūros centre ir Nacionaliniame Kauno dramos teatre.
Sofija Atlantova (g. 1981, Kyjive) – menininkė, ikonų kūrėja, rašytoja. Studijavo Kyjivo valstybiniame Taraso Ševčenkos dailės licėjuje ir Nacionalinėje vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijoje.
Oleksandras Klimenka (g. 1976, Kyjive) – menininkas, ikonų kūrėjas, dailės kritikas, rašytojas. Studijavo Nacionalinėje vaizduojamosios dailės ir architektūros akademijoje ir M. Rylskio dailės istorijos, folkloro ir etnologijos institute. Dėstė Kyjivo valstybiniame M. Boičuko dekoratyvinio ir taikomojo meno institute.
Paroda veiks: 2025 m. sausio 8 d. – vasario 24 d.
Vieta: Kraštiečių muziejus (D. Bukonto g. 1, Zarasai)
Parodos organizatoriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Zarasų krašto muziejus
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
