Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Jiestrakio bendruomenė jau tryliktus metus laikosi tradicijos kasmet organizuoti iš šio krašto kilusių žemiečių susitikimus. Praėjusį savaitgalį kraštiečiai vėl sugrįžo gimtinėn iš Kauno, Marijampolės, Alytaus, kitų vietovių… Jiestrakio bendruomenės pirmininkės Danutės Valaitienės pakviesti susitikimo dalyviai pirmiausia susibūrė prie kaimo kryžiaus, pasimeldė, uždegė žvakutes ir padėjo gėlių. Šis kryžius pastatytas bendruomenės iniciatyva, jis ženklina buvusių kaimo kapinaičių, apie kurias pasakoja senoliai, menamą vietą.
„Kryžkelėje stovintis kryžius – tai bendruomenės susitelkimo ženklas, proga susirinkti išsibarsčiusiems po platųjį pasaulį. Kryžius – mūsų kaimo širdis. Kai eisite pro šalį, nulenkite galvą, tegul gerasis Kristus globoja jus, jūsų namus, jūsų šeimas, visus tuos, kurie čia gyvena, gyveno ar gyvens. Tegul Kristus visada girdi jūsų širdies balsą. Kai neliks savųjų, kai neliks gimtųjų namų, nusilenkite kryžiui,“ – apie šio krikščioniškojo simbolio reikšmę ir galią susirinkusiesiems kalbėjo D.Valaitienė.
Ji pasidžiaugė šio krašto žmonėmis, kuriems svarbus atminties išsaugojimas. Pasak jos, nenumaldomoje laiko tėkmėje daugeliui kraštiečių šis susitikimas – tai galimybė sugrįžti į tėviškę, prie giminės, šeimos ištakų, pabendrauti su seniai matytais bičiuliais.
„Žmonės sugrįžta, nes jaučia gimtinės trauką. Jie nori aplankyti savo vaikystės vietas, prisiminti gyvenimą čia, pastovėti kad ir vidury laukų, kuriuose kažkada buvo jų tėvų namai, o šiandien nelikę nė medžio… Tai žmogiška, nes kur žmogus beeitų ir bekeliautų, jo tėviškėje žolė žaliausia, – įsitikinusi bendruomenės pirmininkė.
Kraštiečių šventė prasminga ir dėl galimybės pabendrauti, pokalbiams jie susibūrė į bendruomenės namų salę. Jiestrakio bendruomenė įkurta 2006 m. lapkričio 26 d., pagrindinis jos iniciatorius buvo Juozas Buikus. Tačiau jam nebuvo lemta ilgai vadovauti bendruomenei, lygiai prieš dešimt metų jis išėjo Anapilin. Susirinkę jo mirties dieną, kraštiečiai tylos minute pagerbė pirmo bendruomenės pirmininko atminimą.
Tradiciškai buvo sugiedotas bendruomenės himnas, kuriam žodžius prieš kelerius metus parašė D.Valaitienė. Akivaizdu, kad darniai ir tvirtai kaimynystei kviečiančios himno eilutės jau prigijo daugelio atmintyje. Į renginį, be kraštiečių, atvyko ir bendruomenei brangūs svečiai – Šilavoto seniūnė Neringa Pikčilingienė, Šilavoto bendruomenės pirmininkė Aušra Masikonienė, Marijampolės rajono Triobiškių kaimo bendruomenės pirmininkas Metas Ražinskas, Jiestrakio bibliotekininkė Kristina Tamašauskienė. Susirinkusiųjų širdis muzikos garsais sušildė Aloyzas Rutkauskas iš Alytaus, prieš daugelį metų dirbęs meno vadovu Jiestrakio kultūros namuose. Po renovacijos šiame pastate įsikūrė bendruomenė.
D.Valaitienė pabrėžė bendradarbiavimo su seniūnija, kitomis bendruomenėmis ir įstaigomis svarbą ir įteikė padėkos raštus seniūnei N.Pikčilingienei bei Šilavoto bendruomenės pirmininkei A. Masikonienei, dėkodama už tarpusavio supratimą, komandinį darbą, entuziastingą veiklą, kūrybiškus projektus.
Laikantis tradicijos, pagerbti šiemet jubiliejus šventę šio krašto gyventojai Onutė Buikienė, Rita Šerpenskienė, Antanas Supkaitis, Elvyra Grigienė, gėlės jiems įteiktos namuose. Kiti jubiliatai taip pat bus aplankyti ir pasveikinti.
Visi šventės dalyviai pasirašė svečių knygoje. Svečias iš Marijampolės M. Ražinskas jiestrakiečiams linkėjo dėl savo krašto nuveikti daug gražių ir prasmingų darbų. Žemietė Aldona Žalytė dėkojo už entuziazmą kasmet visus sukviesti į tokį didelį būrį. „Mums čia labai įdomu ir smagu prisiminti senus draugus ir senus takelius,“ – rašė ji, bendruomenės atstovams linkėdama kantrybės ir Dievo palaimos.
Kasmet kraštiečių gretos vis retėja, vis mažiau jų beatvyksta į susitikimus. Ankstesniais metais į suremontuotus bendruomenės namus sugužėdavo iki šimto žmonių, į pastarąjį susitikimą atvyko apie trisdešimt. Vis dėlto, D.Valaitienės paklausti, gal reikia retinti susitikimus, žemiečiai užprotestavo, esą, kiekviena diena gyvenime yra brangi, todėl nieko nereikia atidėlioti. Bendruomenės pirmininkei taip pat norėtųsi, kad buvęs bendruomeninis aktyvumas Jiestrakyje nenusloptų – vietos gyventojai rinktųsi į renginius, vyktų į ekskursijas, į veiklas aktyviau įsitrauktų ir jaunos šeimos.
Dalė Lazauskienė