Kovuojom tada visi

Šiauliai

Lukis StuorsŠaltinis: Etaplius.lt

26094

O Ką aš veikiau?

Tiksliai nepamenu, greičiausiai miegojau. Bet aš pamenu, ką aš veikdavau kiekvieną žiemą, kai buva sniega.

Aš žaizdavau partizaną. Nežinau tikslei, a žinuojau, ką reišk' tas žuodis. Bet mana kova būdava ne ką paprastesne.

Gyvenom mes tada bendrabuty tarp įvairaus plauka kaimynų. Vaikų jame buva belenkiek i belenkokių. Tame tarpe ir tų, katrie lietuviškai nieka neįsikirsdava. O gal įsikirsdava, bet prašnekiet' negaliedava. Nu tai jie prieš sava valę žaizdava mana priešus.

Iš pradžių vykdava pasirengims manevrams. Pasirengims buva bene sudetingiausia dalis, nes šuovinius reikdava susiruošt' iš vakara. O vakarais labai aktyviai veikdava slapta mamų-tevų tarnyba. Išėjimus kontroliuodava budinčiuoji. Reikdava pypliui prasmukt' į lauką be striukes i pirštinių.

Nu tai koks bičiuks nukreipdava visų diemesį, o aš išsmukdavau laukan. Tada reikdava susilipdyt' sniega šuovinius. Ble, kaip rankas nušaldava. Sukraudavau po laiptine esančioj skylėj prie pat krašta. Tada durnių įjungęs grįžti iš lauka, bet ramus. Budinčiuoji skaitydava, ka čia jos pramazas, ka vaiks į lauką išieje. Tai slaptuom tarnybom nepranešdava. Nu sistema buva toke visur, net i vaikų levely :D

Kitą dieną, reikdava grįžt' iš mokyklas anksčiau už okupantus. Numetu ant staige viską koridoriui prie durų i biegu prie tos skylies. Slepiuos i laukiu, kol priešai pajudies iš autobusa link namų. Nes tie gi visad muokies kokiuoj kituoj mokykloj, kur viskas kita kalba.

Išvydęs, ka priešas per šūvę atstumą, pradedu ataką. O tie biegdava kuo greičiau link durų, ka kuo mažiau šūvių gautų.

Kartais būdava šansas palaistyt' šuovinius vandeniu. Bet kai vieną kart duža apatinis vestibiule durų stiklas, supratau, ka spruogstama gale šiek tiek per stipri. Nu o kam nepasitaika? Amerikuonai irgi tokę pamoką turieje.

O toliau sekdava patrijuotine melodija biegančiam priešui įkandin. Nu tigi lietuvis, o kaip kitaip?

Ruskiai be druskiai.
Ne iš sava Lietuvos,
o iš kiaules uodeguos!

Kažkuriuo momentų tų kaimynų nelika. Likima jų nežinau. Jaučiu išleke su visais namo. Sorry geziukai, nieka asmeniška :)

***

Po tos 13-tos nakties mokykloj mes viską aptariniejom. Klausemes viens kita pasakų. Viens girdieje naktį tankus, kits net mate. Trečes sake, ka kieme tankete sukiniejos.

Muokytoja per pirmą i paskutinę pamokas pravede instruktaža. Nu tipa, jei pamatai tankus, leki slieptis belenkur i kuo toliau. Nelendi išvis.

Jei randi gatvej a kur padieta gerą žaislą - nebandai imt', nes gal' būt viduj įmesta bomba. Nu šita nieks iš pacanų nesuprata. Tigi gali pistelt' iš plytgale i slieptis apkasuose.

***

Veliau gediejom Loretas i paišem piešinius herojam. Aš nukopijavau nuo ketvirtoka piešinį, katrame buva kareivišks bats pamynęs nulinkusią gielę. Muokytoja kažkur tuos piešinius a išsiunte, a mokykloj iškabina. Nepamenu jau.

Visi tada kovuojom. Savaip, skirtingai, bet už Lietuvą. To ir linkiu, mūsų tėvynei!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt