Kovų su bolševikais atminties takais

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

103554

Zarasų krašto muziejus, įgyvendindamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos remiamą projektą ,,Kovų su bolševikais atminties takais“, rugsėjo-spalio mėn. kartu su Zarasų „Santarvės“ pradinė mokyklos, Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos mokiniais, Zarasų šaulių 7-osios kuopos „Vytis“ šauliais, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos Ignalinos eskadrile organizavo pažintines išvykas į seniūnijų istorinių paminklų vietas.

Foto galerija:

1919 m.– viena ryškiausių Zarasų krašto istorijos datų. Būtent šių metų vasarą Zarasų rajone vyko aršios Lietuvos Nepriklausomybės kovos su bolševikų Raudonąja armija. 1919 metų rugpjūtį buvo įvykdyta Zarasų išvadavimo operacija, kurios metu Lietuvos kariuomenė iš Lietuvos teritorijos galutinai išstūmė bolševikus ir karas su Sovietų Rusija buvo baigtas. Tai – viena puikiausių Lietuvos kariuomenės pergalių XX a.

Ekskursijos vadovas Kęstas Vasilevskis supažindino mokinius su iki mūsų dienų išlikusiu paveldu, primenančiu apie kovas ir nelengvą jaunai besikuriančiai Lietuvos Respublikai metą. Daugiausia tai yra karių savanorių kapai ir tarpukariu statyti Nepriklausomybės paminklai.

1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Dusetų miestelyje nuspręsta pastatyti paminklą. 1930 m. buvo pastatytas betoninis paminklo pamatas, plokščia pakyla ir laiptuotas postamentas. Vėliau pritvirtinta betoninė senovės karžygio statula. Paminklas baigtas statyti 1932 m. Vietos valdžios nurodymu 1952 m. paminklas buvo nugriautas: postamentas užkastas, statula numesta į Sartų ežerą ir dingo. Iki 1985 m. paminklo vietoje buvo medine tvorele aptvertas skverelis. 1990 m. postamentas buvo atkastas, restauruotas ir atstatytas buvusioje vietoje. Ant postamento pastatyta skulptūros kopija.

Dusetų Romos Katalikų kapinėse broliškas kapas, kuriame palaidoti Antanas Armonas; Vilniaus bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, eilinis. Juozas Kregždys; Vilniaus bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, jaunesnysis puskarininkis. J. Malinauskas; Vilniaus bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, eilinis. Antanas Sudaitis; Vilniaus bataliono, vėliau tapusio V pėst. pulku, eilinis.

Zarasų miesto Romos Katalikų kapinėse palaidota daugiau nei šimtas žinomų ir nežinomų 1919-1923 m. žuvusių kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę.

Lupenkos kaimo kapinėse esantis raudono granito paminklas mena, kad čia palaidotas nežinomas karys, žuvęs nuo lenkų užpuolikų. Granite iškaltas užrašas:”ŽUVAU DĖL TĖVYNĖS 1920 M. NEŽINOMAM LIETUVOS KARŽYGIUI, SMALVIEČIAI 1939 M.”.

Degučių kaimo Romos Katalikų kapinėse palaidotas 1919 m. kovose su bolševikais žuvęs savanoris Vincas Liminskas. Paminklas pastatytas 1938 m.

Degučiuose, seniūnijos centre, į pietryčius nuo plento Zarasai-Utena, aukštumėlėje stovi betoninis Lietuvos Nepriklausomybės paminklas. 1930 m. originalas sovietų buvo nugriautas 1958 m., atstatytas - 1990 m.

Salako Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Paminklą sukūrė ir pastatė skulptorius Mordechajus Farbmann-Rytvė. Jam talkino Petras Jasinavičius, Mykolas Traigys ir kiti Salako gyventojai. Lėšas skyrė tuo metu Salake dirbęs vaistininkas Mačius.

Pakylos ir paminklo aukštis – 5,31 m. Nulipdytą iš molio paminklą aptepė aliejumi, padengė nestoru gipso sluoksniu. Po to, supjausčius į dalis, buvo sumontuotas ant pjedestalo. Po paminklu įdėtas butelis su paminklo statymo data, žiniomis apie statytojus, sąlygomis ir keletu monetų.

1930 m. rugsėjo 28 d. paminklas iškilmingai atidengtas ir pašventintas. Abiejose tako pusėse pasodinta po ąžuoliuką, kurie pavadinti ,,Vilniaus Medis” ir ,,Tautos vado ąžuolas”. Vilniaus ąžuolas išliko iki šių dienų. Sovietmečiu paminklą puošiantys tautiniai simboliai buvo užtinkuoti ir atkurti tik 1988 m. restauruojant paminklą.

Vieta paminklui parinkta ne atsitiktinai. Dar apie 1740 m. čia buvo įkurtas šv. Augustino reguliarių kanauninkų vienuolynas ir bažnyčia, sunykę XIX a. viduryje. Taip pat čia buvo įruoštos kapinės 1918–1920 m. Lietuvos kariams savanoriams. Vaduojant Salaką iš bolševikų, ties Salaku žuvo eil. J. Martinonis, eil. P. Bobinas ir eil. A. Savukas. Kartu čia palaidotas ir Lietuvos savanoris Aleksas Katinas, žuvęs Biržūnų kaime. Čia buvo palaidoti ir vokiečių kariai, tačiau vėliau vokiečiai juos iškasė ir pervežė į Utenos kapines. Tarybiniais metais šie karių ir savanorių kapai buvo sunaikinti.

Senadvario miško aukštumėlėje stovi Nepriklausomybės kovas su bolševikais menantis Lietuvos karininko, jaunesniojo leitenanto Jurgio Sidaravičiaus kovos ir žūties vietos paminklas. Pasirodo, tautos didvyris buvo vienintelis karužas gausioje 12 asmenų šeimoje. Jurgis Sidaravičius turėjo 5 brolius ir 4 seseris. Visi jaunuoliai buvo gabūs ir energingi, išsilavinę, žinoję , jog jų giminės puoselėtojas daugiau nei prieš 300 metų Liepalotų kaime, Lukšių valsčiuje – Zanavykų žemėse įsikūręs ir 50 ha ūkį turėjęs Rygos pirklys. Gaila, jog senos ir doros šeimos tradicijos amžių tėkmėje buvo naikinamos kraujo praliejimu arba, kaip Generalinio štabo pulkininkas Skorupskis pasakytų, „galvos paguldymu“: „Į tą vietą, kur paguldė savo galvą Gediminaičių draugas, didvyris leitenantas Jurgis Sidaravičius, aš atvykau iš kairiojo sparno. <...>. Jis buvo vežamas paprastu ūkininko vežimėliu, kurio dugnas buvo išklotas šiaudais. Gulėjo su žaizda krūtinėje. Buvo apdengtas su savo karine miline. Šalia vežimėlio jojo kareivis – pasiuntinys su didvyrio daiktais. Gale vežimo ėjo keli kareiviai, kurių vienas buvo sužeistas į galvą. <...>. Valandėlę sustojome, nusiėmėme kepures ir atidavėme žuvusiajam paskutinę pagarbą. Po to tęsėme puolimą.“

Jurgis Sidaravičius (1900–1919m.) palaidotas Daugailių bažnytkaimio kapinėse. Po mirties apdovanotas Vyties kryžiumi. Jo žūties vietoje, Baltriškių šauliai 1939 m. rugpjūčio mėn. pastatė gražų granitinį paminklą su tekstu: 1919.VIII.24. ATA. Laisvės saulei tekant garbingai žuvo I p.p karužas Jurgis Sidaravičius.

Išvykų metu buvo sutvarkyta paminklų aplinka, nuo paminklų nuvalytos samanos, prie paminklų uždegtos žvakutės ir padėta gėlių. Sutvarkyti objektai ir vietovės pasitelkus dronus buvo filmuojami, fotografuojami iš viršaus, foto ir vaizdo medžiaga bus panaudota muziejuje vykstančių edukacijų metu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt