Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt
Praėjusios savaitės pabaigoje gydymo įstaigose buvo fiksuoti 22 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai protrūkių skaičius buvo kone dvigubai didesnis – 42, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Tai, epidemiologų vertinimu, leidžia teigti, kad dvejose itin svarbiose srityse – socialinėse įstaigose ir gydymo įstaigose – situacija gerėja, nors bendra epidemiologinė situacija šalyje išlieka sudėtinga.
„Kovo pabaigoje jau matėme reikšmingai pagerėjusią situaciją socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, kur paskiepyti ir darbuotojai, ir gyventojai. Dabar, lygindami protrūkius, atsargiai, bet jau galime kalbėti apie gerėjančią situaciją gydymo įstaigose, ką išties lemia ne tik medikų, bet ir įsibėgėjanti lėtinėmis ligomis sergančiųjų vakcinacija“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.
Tuo metu, ugdymo įstaigose praėjusią savaitę registruota daugiausiai aktyvių protrūkių – 49, savaitę prieš tai – 46. Dauguma protrūkių, kaip nustatyta epidemiologinės diagnostikos metu, praėjusią savaitę registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, t. y. lopšeliuose-darželiuose.
Specialistų vertinimu, tai galima sieti su bendru padidėjusiu žmonių mobilumu, augančiu socialinių kontaktų skaičiumi bei nemažėjančiu užsikrėtimų šeimose skaičiumi.
„Labai aišku, kad šeimos aplinka yra itin svarbi, kai kalbame apie infekcijos suvaldymą. Paprastai tariant, matome situacijas, kai infekcija atkeliauja į šeimas iš skirtingų socialinių aplinkų ir toliau yra skleidžiama į kitas socialines aplinkas, kur dirba, mokosi ar lankosi tų šeimų nariai. Todėl turime būti itin dėmesingi savo šeimų nariams, stebėti, kaip jaučiasi mūsų tėvai, vaikai, su kuriais gyvename, kad pajutus simptomus vienam, nedelsiant izoliuotumėmės ir taip sustabdytume viruso išplitimą tose socialinėse aplinkose, kuriose lankomės“, – sako gyd. epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, nors darželiuose protrūkiai kelia susirūpinimą, mokyklų rezultatai kol kas leidžia ir kalbėti apie geresnes tendencijas – vis daugiau jų atveriant duris, svarių protrūkių nestebima.
Tuo metu, vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad panašus skaičius aktyvių protrūkių, lyginant dvi savaites, išliko prekybos ir gamybos įmonėse – registruota po 22 protrūkius, statybos sektoriuje –15 protrūkių.
Baldų gamybos pramonėje, kur savaitę nuo kovo 22-26 d. stebėtas kone dvigubas protrūkių skaičiaus augimas, lyginant su kovo viduriu, praėjusią savaitę matomas svarus jų sumažėjimas – nuo 26 iki 5 aktyvių protrūkių.
Taip pat devyni aktyvūs protrūkiai praėjusią savaitę registruoti transporto bei logistikos įmonėse, po šešis – siuvimo ir maisto pramonės įmonėse.
Bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 279 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai.
NVSC atkreipia dėmesį, kad protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją, t. y. du ir daugiau tarpusavyje susiję ligos atvejai laiko ir vietos požiūriu.